Svik Samfylkingarinnar ķ vatnsmįlinu

Katrķn Jślķusdóttir fjįrmįla-og efnahagsrįšherra og fyrrum išnašarrįšherra skrifaši grein ķ Fréttablašiš 16. aprķl sl. og gefur ķ skyn aš hśn og “jafnašarmenn” hafi undiš ofan af einkavęšingarįformum Sjįlfstęšisflokks og Framsóknar į vatni landsmanna. Žaš var aš sjįlfsögšu žaš sem kjósendur Samfylkingar og VG reiknušu fastlega meš aš yrši eitt af fyrstu verkum nżrrar vinstri stjórnar. Greinin er hins vegar ósvķfin tilraun af hįlfu Katrķnar til aš žyrla ryki ķ augu almennings og eigna sér heišur af verkum sem hvorki hśn né Samfylkingin hafa unniš. Ķ dag er allt grunnvatn og žar meš drykkjarvatn landsmanna ķ einkaeigu landeiganda og hefur Katrķn žó haft stöšu, tķma og žingmeirihluta til aš breyta žvķ. Žaš veršur ekki dregin önnur įlyktun en aš žessari stöšu hafi hśn annaš hvort ekki viljaš eša žoraš aš breyta.

Ryki kastaš
Katrķn hefur stutta lofgrein sķna um eigin afrek meš aš lżsa žvķ aš “ófögur staša ķ aušlindamįlum” hefši blasaš viš “jafnašarmönnum” (les Samfylkingu?) eftir valdatķš Framsóknar-og Sjįlfstęšisflokks: “Heitt og kalt grunnvatn ķ išrum jaršar hafši veriš sett ķ einkaeign įriš 1998, yfirboršsvatniš okkar hafši veriš einkavętt meš alręmdum nżjum vatnalögum įriš 2006...”

Hér kastar Katrķn Jślķusdóttir mešvitaš ryki ķ augu lesenda/kjósenda meš stķlbrögšum: Óhęfuverk Framsóknar og Sjįlfstęšismanna eru aš sjįlfsögšu bitur sannleikur. Žaš er hins vegar rökrétt aš lesandi įlykti žegar hér er komiš sögu ķ greininni, aš Katrķn/Samfylkingin hljóti aš hafa gert eitthvaš ķ mįlinu; lagfęrt “hina ófögru stöšu”, -greinin er jś skrifuš sem afrekaskrį Katrķnar og Samfylkingarinnar. En glöggir lesendur taka eftir aš hśn botnar aldrei mįliš ķ greinni. Hin ófagra staša var aš grunnvatniš /drykkjarvatniš hafši veriš sett ķ einkaeign landeiganda 1998. Hin ófagra staša er aš svo er enn og hvorki Katrķn né Samfylking hafa breytt žar nokkru um. Žrįtt fyrir samfellda setu Samfylkingar ķ rķkisstjórn sķšan ķ maķ 2007 og aš Katrķn hafi gegnt embętti išnašarrįšherra frį maķ 2009 til september 2012. Hvaš vatnalög Valgeršar Sverrisdóttur frį 2006 įhręrir, žį hafši geysilegur žrżstingur śti ķ žjóšfélaginu sem og frį stjórnarandstöšu į Alžingi, neytt rķkisstjórn Halldórs Įsgrķmssonar til aš setja žau lög į ķs, Valgeršarlögin gengu m.ö.o. aldrei ķ gildi. Žaš geršist įšur en Samfylkingin gekk ķ rķkisstjórn (meš Sjįlfstęšisflokki). Žessi framsetning er žvķ einungis tilraun til aš villa um fyrir lesendum og Katrķn treystir greinilega į aš žeir lesi svona kosningagreinar hratt og flausturslega og ekki til enda.

Yfirboršsvatn Katrķnar
Sjónhverfingar Katrķnar gagnvart lesendum nį hins vegar nżjum vķddum žegar hśn fer aš ręša um “yfirboršsvatniš okkar...” sem “...hafi veriš einkavętt meš alręmdum vatnalögum...”. Hér gefur hśn ótvķrętt ķ skyn aš styrrinn hafi stašiš um “yfirboršsvatniš”, aš žaš sé einhvers konar sögulega višurkennt hugtak og žungamišja įtakanna um vatniš. Hér treystir Katrķn į aš lesendur séu ekki nęgilega vel upplżstir um sögu vatnalaga į Ķslandi um leiš og hśn gerir tilraun til aš breiša yfir žau pólitķsku mistök sem hśn gerši ķ vatnamįlinu. Nema aš žaš hafi kannski veriš stefna Samfylkingarinnar allan tķma aš halda uppi žeim tilbśna ašskilnaši milli “yfirboršsvatns” og
“grunnvatns”, sem Finnur Ingólfsson fyrrv. išnašarrįšherra gerši tilraun til aš koma į, meš lögunum um aušlindir ķ jöršu 1998. Hugtakiš “yfirboršsvatn” hefur nefnilega aldrei veriš til sem megininntak vatnalaga, fyrr en meš žeim vatnalögum sem Katrķn sjįlf lagši fram og fékk
samžykkt 28. september 2011.

Tvenn lög um grunnvatn į sama tķma.
Žetta kallar į nokkrar śtskżringar og sögulega upprifjun. Vatnalögin frį 1923 tóku til alls vatns, yfirboršsvatns og grunnvatns. Žau gengu śt frį aš landeigendur hafi afnotarétt af vatni, ekki eignarrétt į žvķ. Enginn “įtti” žvķ vatn. Réttara er žó aš segja, žegar litiš er til žess anda sem ķ heild umlukti vatnalöggjöfina og ašra löggjöf sem tryggši sérhverjum žegni ašgang aš lķfsnaušsynlegu vatni, aš allir hafi įtt vatniš. Aš fyrir lög Finns Ingólfssonar um aušlindir ķ jöršu 1998, hafi allt vatn ķ raun veriš ķ žjóšareign. Sś tślkun er mun nęrtękari en sś einkaeignartślkun į afnotarétti sem margir lögfręšingar hafa ašhyllst. Mį leiša aš žvķ getum, aš sżn lögfręšinganna eigi rót aš mestu ķ afskiptum žeirra af smįum nįgrannaerjum um hvor eigi meiri rétt og žeim mįlarekstri og dómaframkvęmd sem af slķkum deilum spretta. Sį reynsluheimur nįlgast aš öšru jöfnu aldrei stóru spurninguna um hvort vatn er ķ žjóšareign ešur ei og fer sķnu fram hvort sem vatn er ķ žjóšareign eša ekki.

Nęst gerist žaš aš Finnur Ingólfsson išnašarrįšherra Framsóknarflokksins, ryšst inn į völlinn
meš lagasetningu um aušlindir ķ jöršu įriš 1998, žar sem hann gefur landeigendum allar žęr nįttśruaušlindir og öll žau veršmęti sem kunna aš finnast undir yfirborši jarša žeirra, allt aš jaršarmišju. Grunnvatninu er skotiš žar inn sem einni grein, įn nokkurra tilrauna til aš skżra tilveru
žess žar, hvorki meš hlišsjón af vatni almennt eša gildandi vatnalögum frį 1923. Ķ raun var žį skyndilega komin upp sś staša aš tvenns konar lög giltu um grunnvatn. Meš lögunum frį 1998, einkavęddi Framsókn og Sjįlfstęšisflokkur stóran hluta af nįttśruaušlindum Ķslands, en spurningin
er hvort ekki hefši mįtt reyna aš hnekkja žeim sķšar meš tilvķsun ķ aš ķ gildi voru önnur lög ķ landinu sem tóku til sama efnis.

Hatrömm andstaša viš einkavęšingu Valgeršar
Valgeršur Sverrisdóttir išnašarrįšherra leggur svo fram nż vatnalög, meš žeirri réttlętingu aš naušsyn sé aš samręma löggjöf į žessu sviši; žaš įtti aš sjįlfsögšu aš samręma ķ įtt til eignarréttar. Žaš er hins vegar rétt aš undirstrika aš um var aš ręša ein vatnalög sem taka til alls vatns, yfirboršsvatns og grunnvatns. Įtti nś aš lįta sömu löggjöf gilda um vatn į yfirborši jaršar sem grunnvatniš, hvoru tveggja skyldi vera ķ skżrt skilgreindri einkaeign landeigenda.

Umsvifalaust hófst hart andóf śt ķ žjóšfélaginu žar sem verkalżšsfélög, umhverfissamtök, žjóškirkjan og mótmęltu eindregiš. Bįrust mótmęlin inn į Ažingi, žar sem VG, stutt af Samfylkingu, mótmęlti lögunum ķ einni lengstu umręšu um einstakt mįl sem įtt hefur sér staš į Alžingi. Nišurstašan varš sś aš vatnalög Valgeršar voru samžykkt 16. mars 2006, en gildistöku žeirra var frestaš. Į mešan giltu vatnalögin frį 1923. Frį žessum tķma hafa vatnalögin alltaf veriš į dagskrį, en gildistöku vatnalaga Valgeršar var ķtrekaš frestaš, sķšast 15. jśnķ 2010 og įttu žau žį aš taka gildi aš óbreyttu 1. október 2011.

Krafan um ein vatnlög og afnotarétt
Allan žennan tķma, og ekki sķst eftir aš vinstri flokkarnir tóku viš, ólu andstęšingar einkavęšingar į vatni meš sér žį von aš til yršu nż heildstęš lög um vatn. Žau lög įttu fyrst og fremst aš gera eitt; aš breyta lögunum frį 1998 um aušlindir ķ jöršu žannig aš įkvęšin žar um grunnvatn yršu gerš
ógild. Grunnvatninu yrši komiš žess ķ staš fyrir ķ nżjum vatnalögum og um žaš giltu sömu įkvęši og annaš vatn, afnotaréttur en ekki eignarréttur.
Kröfur andstęšinga einkavęšingar į vatni voru grundvallašar į tveimur meginpunktum; ķ fyrsta lagi bęri aš lķta į vatn sem félagsleg, menningarleg og vistfręšileg gęši sem ekki mętti fara meš eins og hverja ašra verslunarvöru. Ķ öšru lagi vęri frįleitt aš tvenn lög meš ólķkum eignar og
réttindaįkvęšum giltu um vatn, eftir žvķ hvort žaš finndist ofan eša nešanjaršar. Til aš kippa žessu ķ lišinn žurfti ķ raun ekki annaš en eina litla breytingartillögu viš gildandi lög, menn voru ķ stórum drįttum sįttir žó vatnalögin frį 1923 stęšu óbreytt aš öšru leyti. Hefši žaš veriš gert, tękju vatnalögin į nż meš skżrum hętti til alls vatns, auk žess sem mun aušsóttara hefši veriš aš koma ķ gegn breytingum į stjórnarskrį žess efnis aš allt vatn skyldi vera ķ žjóšareign. Kröfur žess efnis höfšu reyndar borist stjórnarskrįrnefnd ķ aprķl 2005 frį BSRB og ķ mars 2006 frį fulltrśum
žeirra 14 félagasamtaka sem undirritušu yfirlżsinguna Vatn fyrir alla. Studdust žessar kröfur m.a. viš samžykktir Sameinušu žjóšanna aš lķta bęri į ašgang aš vatni sem grunndvallarmannréttindi.

Žjóšin afvegaleidd
Žegar Katrķn Jślķusdóttir fékk sķšan vatnalagafrumvarp sitt samžykkt ķ september 2011, var sterklega gefiš ķ skyn aš nś vęri vatniš ķ höfn, einkavęšing vatns hefši veriš afnumin. Lögin frį 1923 vęru aftur gengin ķ gildi, ašeins “betrumbętt”. Aftur gilti aš landeigendur hefšu afnotarétt aš
vatni, ekki eignarrétt. Um žetta sagši m.a. ķ frétt RŚV: “Nż vatnalög voru samžykkt į Alžingi ķ gęr og eru žau sögš snśa viš žróun ķ įtt aš einkarétti į aušlindinni.” Vandlega var hins vegar žagaš um aš allt grunnvatniš, žašan sem allt drykkjarvatn okkar kemur, var enn ķ einkaeigu landeiganda og aš hvergi hafši veriš haggaš viš lögunum frį 1998 um aušlindir ķ jöršu. Žaš var reyndar afsakaš meš óbeinum hętti; ekki hefši gefist tķmi til aš vinna “heildstętt” vatnafrumvarp, stjórnvöld hefšu veriš naušbeygš til aš samžykkja lög Katrķnar žvķ annars hefšu vatnalög Valgeršar gengiš ķ gildi
žann 1. október 2011.

Yfirvarp og įgreiningur
Žessi meinti tķmaskortur var aš sjįlfsögšu yfirvarp. Hann var yfirvarp žvķ Samfylkingin hafši jś setiš ķ rķkisstjórn frį maķ 2007, og žó svo flokkurinn hefši kannski ekki komist langt ķ mįlinu meš Sjįlfstęšisflokkinn, aš žį hafši hśn jś setiš aš völdum meš sįlufélaga sķnum ķ mįlinu, VG, frį febrśar 2009. Hęg hefšu heimatökin įtt aš vera.

Og mikiš rétt, til uršu svokallašar Vatnalaganefndir og skilaši sś seinni nżjum heildstęšum vatnalögum til išnašarrįšherra, Katrķnar Jślķusdóttur, žann 1. desember 2009. Ķ frumvarpi nefndarinnar, en ķ henni įttu sęti Lśšvķk Bergvinsson lögmašur sem jafnframt var formašur, Aagot V. Óskarsdóttir lögfręšingur, Kolbrśn Halldórsdóttir fyrrverandi alžingismašur og umhverfisrįšherra, Kristinn Einarsson yfirverkefnisstjóri hjį Orkustofnun og Žóra Ellen Žórhallsdóttir prófessor, var tekiš į vernd og nżtingu vatns, sem og rétti almennings og landeiganda. Nišurstašan var ķ stuttu mįli sś lögin taka yfir allt vatn, yfirboršsvatn sem grunnvatn og um žaš vatn allt skyldi gilda afnota- og umrįšaréttur – ekki eignarréttur. Skyldu menn nś ętla aš björninn hefši veriš unninn og lögin samžykkt hiš snarasta? Žaš var aldeilis ekki – af einhverjum dularfullum įstęšum – trślega réši skęklatog milli rįšuneyta žar miklu, var frumvarpinu stungiš ofan ķ skśffu og žaš aldrei nefnt oftar, hvaš žaš aš žaš hefši veriš lagt fram į Alžingi! Frumvarpiš var “heildstętt vatnalagafrumvarp” og tók žvķ meš all ķtarlegum hętti į vatnsverndarmįlum og stjórnun žeirra. Gert var rįš fyrir aš lögin heyršu undir išnašarrįšherra, en žann 25.11. 2010 lagši umhverfisrįšherra, Svandķs Svavarsdóttir, fram frumvarp um Stjórn vatnamįla og var ekki laust viš aš žau lög skörušust viš lagafrumvarp Lśšvķks. Ķ öllu falli var seinna frumvarpinu hent og flaut žį barniš śt meš bašvatninu.

Katrķn ķtrekaši ašskilnaš vatns
Katrķn lagši svo fram frumvarp til vatnalaga ķ rķkisstjórninni strax ķ febrśarbyrjun 2011 og brį žį svo viš aš hvergi er minnst į naušsyn žess aš breyta lögum um grunnvatn eša leggja fram heildstęš lög um vatn. Žvert į móti. Ķ lögunum voru žau nżmęli aš ķ staš žess aš fjalla um “vatn” (allt vatn) eins og lögin frį 1923 geršu, var komiš hugtakiš “yfirboršsvatn” sem megininntak. Žar meš var ašskilnašurinn milli grunnvatns og annars vatns ķtrekašur og undirstrikašur. Gengu höfundar laganna žar mjög langt ķ žeirri tślkun sinni aš vatnalögin frį 1923 fjöllušu į engan hįtt um grunnvatniš. Žaš var žó meira gert til žess aš reyna aš réttlęta žį ętlan aš grunnvatniš skyldi
liggja óhreyft ķ einkaeigu, en aš žeirri skošun vęri hęgt aš finna staš ķ vatnalögunum frį 1923. Reyndar žarf žessi tilraun til aš passa upp į eignarrétt landeiganda ekki aš koma mjög į óvart, žar sem Katrķn hafši rįšiš til verks sérstakan įhugamann og varšgęslumann einkaréttarins, lögfręšinginn Karl Axelsson, žann sama og var ašalhöfundur vatnalaga Valgeršar Sverrisdóttur.

Ögmundur einn į vaktinni
Upphaflega stóš til aš reka žetta lagafrumvarp hratt ķ gegnum rķkisstjórnina ķ febrśarbyrjun 2011 og fengu rįšherrar örfįa daga til aš gera athugasemdir viš “yfirboršs”-frumvarpiš. Sem betur fer var Ögmundur Jónasson į vaktinni eins og oft įšur. Hann gerši strax kröfu til žess aš lögum um aušlindir ķ jöršu yrši breytt, aš grunnvatn yrši sett inn ķ vatnalögin og um žaš giltu sömu įkvęši um afnotarétt eins og annaš vatn. Viš žessum kröfum var ekki oršiš. Gerši Ögmundur žį aš skilyrši fyrir samžykki sķnu viš vatnalög Katrķnar aš žaš yrši gefiš loforš um upptöku aušlindalaganna. Gerši Ögmundur tillögu aš oršalagi žessa loforšs, sem yrši hluti af skżringum viš lögin žar sem stóš:
”Stefnt er aš endurskošun į lögum nr. 57 frį 1998 um rannsóknir og nżtingu į aušlindum ķ jöršu meš žaš fyrir augum aš tryggja almannarétt varšandi grunnvatn meš eigi lakari hętti en ķ žessu frumvarpi. Lķta ber į vatn sem mannréttindi sem heyri öllu samfélaginu til og byggi öll lög sem snśa aš vatni į žeirri nįlgun.” Žetta skżra og afdrįttarlausa oršalag gat išnašarrįšherrann Katrķn Jślķusdóttir ekki sętt sig viš. Žess ķ staš lagši hśn til mun lošnara oršalag, sem gaf lögfręšingum mun meira svigrśm til aš verja eignarréttinn: “Unniš er aš yfirferš annarrar löggjafar į žessu sviši, svo sem laga nr. 57/1998, um rannsóknir og nżtingu į aušlindum ķ jöršu, meš žaš fyrir augum aš samręma réttarreglur į žessu sviši ķ žeim anda sem lagt er til meš frumvarpi žessu.”
(Hvers vegna skyldi ég vita žetta? Svo vill til aš Ögmundur kallaši mig sér til ašstošar ķ žessu mįli, enda vorum viš nįnir samstarfsmenn um įrabil hjį BSRB sem ķ tķš Ögmundar lét sig mjög varša aušlindamįl og žį ekki sķst vatniš. Var m.a. efnt til mikillar herferšar um vatniš og žess krafist aš žaš skyldi vera ķ almannaeign. Žetta skżrir hvers vegna ég žekki žessa texta sem ég vķsa til. Saman rżndum viš ķ frumvarpstexta og greinargeršir. Ég tel mig ekki bundinn af trśnaši um žessa texta og žessi samskipti enda hvers vegna ętti svo aš vera? Mér finnst mikilvęgt aš žessi hörmungarsaga verši öll rękilega skrįš - žvķ af henni veršur aš draga lęrdóma. Viš erum aš tala um fjöregg žjóšarinnar og žvķ mišur um rķkisstjórn sem hefur brugšist žvķ hlutverki sķnu aš gęta žess. )

Afnotaréttur jafngildir eignarrétti!
Žetta oršalag var svo samžykkt sem hluti af skżringum viš vatnalögin og į grundvelli žess var svo skilgreint hlutverk “grunnvatnsnefndar” sem Katrķn skipaši skömmu sķšar til aš gera tillögur. Formašur nefndarinnar var Įstrįšur Haraldsson hrl., formašur, en auk hans sįtu Kristķn Haraldsdóttir, forstöšumašur Aušlindaréttarstofnunar viš Hįskólann ķ Reykjavķk, og Ingvi
Mįr Pįlsson, lögfręšingur ķ išnašarrįšuneytinu ķ hópnum. Žeir Įstrįšur og Ingvi voru mešhöfundar aš vatnalögunum, svo varla hefur Katrķn veriš aš sękjast eftir viš róttękum breytingum į hugsun eša efnistökum meš rįšningu žeirra.

Meginnišurstöšur grunnvatnsnefndarinnar eru tvęr; annars vegar hin “augljósa”, aš rétt sé aš
grunnvatn eigi heima meš öšru vatni ķ lögum. Hins vegar kemst hópurinn aš žeirri nišurstöšu aš žó svo kalla megi eignarheimildir landeiganda “afnotarétt” žį rżri žaš ķ engu eignarrétt žann sem žeir voru taldir hafa samkvęmt lögunum um aušlindir ķ jöršu frį 1998! Žessum tillögum skilaši
grunnvatnsnefndin eftir u.ž.b. įtta mįnaša vinnu, ķ maķ 2012. Žį įtti Katrķn eftir aš sitja 8 mįnuši ķ embętti išnašarrįšherra, en viršist ekkert hafa ašhafst frekar ķ mįlinu.

Steingrķmur sammįla Valgerši?
Rķkisstjórnin gerši svo ekkert meš mįliš, fyrr en į sķšustu dögum Alžingis ķ mars 2013 žegar Steingrķmur J. Sigfśsson lagši fram tillögu um breytingar į vatnalögum frį 1923 og į lögunum um aušlindir ķ jöršu frį 1998. Var žar lagt til aš grunnvatn skuli fęrt undir vatnalögin. Į žaš frumvarp var ekki lögš meiri įhersla en svo aš žaš dagaši uppi įn žess aš hljóta samžykki. Sem kannski var žó ekki žaš versta sem gat gerst, sökum žess hvernig frumvarpiš var gert śr garši. Žar er ķ öllu byggt į nišurstöšu “grunnvatnsnefndar” og ķ skżringum meš frumvarpinu er ķtrekaš aš žrįtt fyrir “nafnabreytingu” śr eignarrétti yfir ķ afnotarétt, žį skuli breytingin skilin svo aš um enga efnisbreytingu sé aš ręša! Grunnvatniš sé de facto, eftir sem įšur, ķ einkaeign landeiganda! Grunnvatnsnefndin bętir eiginlega um betur: Ķ greinargerš meš frumvarpi Steingrķms mį lesa: “Ķ skżrslu starfshópsins (grunnvatnsnefndar) kemur jafnframt fram aš deila megi um hvort meš setningu laganna um rannsóknir og nżtingu į aušlindum ķ jöršu, nr. 57/1998, hafi ķ raun oršiš breytingar į eignarréttarlegri stöšu grunnvatns. Fęra megi rök fyrir žvķ aš hśn hafi ekki breyst viš setningu aušlindalaga.” Hér er formašur VG, Steingrķmur J. Sigfśsson, sį hinn sami og kallaši aušlindafrumvarp Finns Ingólfssonar “ómerkilegt snifsi” 1998, aš leggja fram frumvarp sem
efnislega tekur undir allan žann rökstušning sem Valgeršur Sverrisdóttir notaši į sķnum tķma žegar hśn lagši fram sķn vatnalög: Aš breytingin sem lögš var til 2006 į vatnalögum frį 1923 hafi ašeins veriš oršalagsbreyting. Aš afnotaréttur sé ķ reynd eignarréttur og aš vatnalögin 2006 hafi eingöngu
veriš til aš skżra žessa stašreynd.

Vinstri flokkarnir ķ hring, Valgeršur vann!
Meš žessari mįlsmešferš allri eru Samfylking og VG, vinstri flokkarnir sem svo hatrammlega böršust gegn einkavęšingarfrumvarpi Valgeršar Sverrisdóttur, komnir ķ heilan hring. Meš žvķ aš ętla aš samžykkja yfirfęrslu į grunnvatni inn ķ vatnalög, žar sem afnotaréttur į grunnvatni er śtskżršur sem de facto einkaeignarréttur, žį er žess skammt aš bķša aš upp komi kröfur į nżjan leik
um aš sį skilningur eigi lķka aš gilda um “afnotarétt” manna į “yfirboršsvatni”. Bingó! Valgeršur, Halldór og Finnur unnu!

Aušvelt aš ręna žjóšina rétti sķnum

Žaš sem aš žessi atburšarįs sżnir žó merkilegt nokk, aš žaš er reginmunur į žessum tveimur hugtökum, afnotarétti og eignarrétti. Samkvęmt upprunalegu vatnalögunum frį 1923 įttu landeigendur ekki vatniš, žeir höfšu af žvķ afnotarétt. Og fyrst landeigendur įttu ekki landiš mį spyrja hver hafi įtt žaš žį? Nęrtękast er aš įlykta aš vatniš hafi defacto veriš ķ žjóšareign. Žegar Finnur Ingólfsson setur sķšan ķ lög meš einu pennastriki, aš grunnvatniš sé ķ einkaeign, sveipar hann žennan hluta vatnsins lagahjśp eignarréttar, įn žess žó aš gera neinar breytingar į gömlu vatnalögunum sem kvįšu ķ raun į um aš allt vatn, grunnvatn meštališ, vęri allra “eign”. Žaš er žessi lagahjśpur einkaeignar sem Samfylkinguna hefur skort žor og kjark aš rķfa ķ sundur. Samfylkingin gat žvķ meš aušveldum hętti “fęrt aftur” til fyrra horfs žann hluta vatnsins sem alltaf hafši veriš “ķ žjóšareign” og landeigendur höfšu haft afnotarétt į. Žegar kom hins vegar aš žvķ aš fęra grunnvatniš śr einkaeign yfir ķ afnotarétt, žį gekk dęmiš ekki lengur upp, nema žvķ ašeins aš skilgreina afnotarétt sem eignarrétt. Žaš viršist sem sagt eiga aš vera hęgšarleikur aš breyta afnotarétti ķ eignarrétt, eins og Valgeršur vildi gera, en ekki er hęgt aš fara sömu leiš til baka og breyta eignarrétti ķ afnotarétt. Žaš er sem sagt mun aušveldara aš ręna žjóšina rétti sķnu en einkaašila.

Vatnsbragš Samfylkingarinnar
Žaš er žvķ lżšskrum af versta tagi žegar Katrķn Jślķusdóttir lętur ķ vešri vaka aš hśn hafi snśiš ofan af einkavęšingu Framsóknar-og Sjįlfstęšisflokks į vatninu. Reyndar er žaš spurning hvort žetta sé samręmd framsetning hjį frambjóšendum Samfylkingarinnar, žvķ Sigrķšur Ingibjörg Ingadóttir notaši nįkvęmlega sömu taktķk į frambjóšendafundi ķ Sjónvarpinu nżveriš žar sem hśn sagši efnislega žaš sama: Muniš hvernig žetta var žegar viš tókum viš – Framsókn og Sjįlfstęšisflokkur voru bśnir aš einkavęša vatniš... en sķšan var žessi žarfa įminning meš engu botnuš. Žaš er bara lįtiš liggja aš žvķ aš Samfylkingin hafi bjargaš mįlunum!

Į aš stjórnarskrįrbinda einkaeign į vatni?
Žaš er hins vegar full žörf į aš botna žessi mįl. Žaš veršur ekki gert meš aš lįta sömu lögfręšingana innan og utan rįšuneyta leggja į rįšin. Žaš veršur ekki gert meš aš stjórnmįlamenn komist upp meš aš segja eitt ķ gęr og gera annaš į morgun – eša gera hreinlega ekki neitt. Žaš veršur ekki gert meš aš hlusta bara į “nżtingarsjónarmiš” fulltrśa orkugeirans – sem gegnsżra
vatnlög Katrķnar. Žaš veršur ekki gert meš žvķ aš lįta fulltrśa sjónarmiša Sjįlfstęšisflokks, Framsóknarflokks, hęgri sinnašra Samfylkingarmanna ķ stjórnlagarįši komast upp meš aš gera ólög Finns Ingólfssonar um aušlindir ķ jöršu aš lagagrunni žjóšarinnar ķ nżrri stjórnarskrį. Hver skyldi hafa komiš žeirri tillögu ķ gegn į žeim bę aš ašeins “...aušlindir, sem ekki eru ķ
einkaeign
, skuli vera ķ eigu žjóšarinnar...”? Halda menn kannski aš fęrri hefšu tekiš undir mįliš ķ žjóšaratkvęšagreišslu, ef spurning hefši veriš: “Eiga nįttśruaušlindir aš vera ķ eigu žjóšarinnar”?

Engin gętir hagsmuna almennings...
Žaš er hins vegar śr vöndu aš rįša. Framsókn og Sjįlfstęšisflokkur hafa ekki skipt um skošun ķ mįlinu svo vitaš sé. Samfylkingin og VG hafa ekki nįš aš koma vatninu ķ örugga höfn og viršast reyndar stefna meš žaš beina leiš śt į ólgusjó einkavęšingar į nżjan leik. Enginn af nżju flokkunum hefur tekiš mįliš upp į sķna arma – enn sem komiš er. Žaš er žvķ ašeins fólkiš ķ landinu
sem getur tekiš af skariš, jafnvel žó reynt sé aš afvegaleiša almenning meš żmsum hętti.

... nema almenningur sjįlfur. Lįtiš ķ ykkur heyra!
Grunnvatniš er allt ķ einkaeign landeiganda og um žaš įstand standa öflugir varšhundar į vakt. Žeir gelta hins vegar ekki hįtt žessa dagana, žvķ žeir vilja ekki draga athyglina aš mįlinu. Žeir vita eins og er aš žjóšin vill aš vatniš, rétt eins og ašrar nįttśruaušlindir, sé og verši ķ eigu žjóšarinnar. Žaš er žvķ undir žér komiš, kęri lesandi, aš gera žitt til aš vekja athygli į mįlinu og koma žvķ į dagskrį fyrir Alžingiskosningar. Viš viljum ekki aš almannahagsmunir verši fyrir borš bornir!



« Sķšasta fęrsla

Athugasemdir

1 Smįmynd: Siguršur Žóršarson

Öflug grein Pįll. Vandi žjóšarinnar og rķkisstjórnarinnar var hrikalegur, mešal annars sį aš annar stjórnarflokkanna trśši žvķ aš allan vanda yrši hęgt aš leysa meš žvķ aš sękja um ašild aš ESB. Örlķtil en afar jįkvęš breyting į kvótakerfinu undir forystu Jóns Bjarnasonar varšandi rękju og skötusel mętti einbeittri og samhęfšri andstöšu VSĶ-ASĶ,  fjįrmįlastofnanna, sérfręšinga & fjölmišla.  Talaš var um "aš stöšugleikasįttmįlinn vęri rofinn". Nś žegja žeir saman. Flestir vita aš sérhagsmunaöflin eiga sķna sauštryggu fulltrśa og ekki alla ķ sama flokk, žó žau leggi aušsjįanlega meira upp śr stórum flokkum.

Siguršur Žóršarson, 26.4.2013 kl. 12:33

2 Smįmynd: Pįll Helgi Hannesson

Žaš er rétt Siguršur aš sérhagsmunaöflin eiga sķna fulltrśa vķša. Žvķ hefur t.d. veriš haldiš fram aš žaš eimi enn sterkt af framsókn innan veggja išnašarrįšuneytis og žaš er alveg ljóst aš embęttismenn ķ kerfinu geta haft mikil įhrif į hin ólķklegustu mįl. Lögfręšingar sem fį žaš hlutverk aš véla um frumvörp hafa oft sķn eigin hagsmunaįhugamįl meš ķ för. Karl Axelsson lögfręšingur, hefur t.d. veriš innanbśšarmašur ķ RSE (http://www.rse.is/web/?page_id=222) en "markmiš RSE er aš auka skilning į mikilvęgi frjįlsra višskipta og eignaréttinda fyrir lżšręšislegt og framsękiš žjóšfélag..." En į endanum, eins og ķ žessu mįli, žį eru žaš rįšherrar sem bera įbyrgšina og žess vegna set ég meginhlutann af įbyrgšinni į žessu klśšri meš vatniš į heršar Katrķnar Jślķusdóttur og Samfylkingarinnar. Žaš er hins vegar ljóst aš VG er hinn ašilinn aš rķkisstjórninni og samstaša innan žess flokks ķ rķkisstjórn hefši eflaust fariš langt meš aš fleyta vatninu ķ réttan farveg.

Pįll Helgi Hannesson, 26.4.2013 kl. 12:55

3 Smįmynd: Siguršur Žóršarson

Rįšgefandi sérfręšingar og įhugamenn um hvernig hęgt sé aš koma aušlindum śr žjóšar- ķ einkaeign, sumir į launaskrį Hįskóla Ķslands ašrir eingöngu "free lance".  Mįlamišlun sem slķk getur ekki veriš endanlegt takmark hugsjónafólks heldur nišurstašan sem hśn leišir til. Kannski var žaš einmitt samstašan meš formanni VG (jafn męlskur og hann er), sem fleytti flokknum nęstum žvķ į sker?  

Og af žvķ aš žś minnist į embęttismenn ķ kerfinu, žį hef ég mikiš hugleitt fyrir hverja gagnslausar eftirlitsstofnanir rķkisins séu. Er betra aš vera meš bķlbelti t.d. śr dagblašapappķr? Nei žaš er augljóslega verra. Er žį einhverjum greiši geršur meš eftirliti til mįlamynda?  Jį, starfsmönnunum sjįlfum og hugsanlega žeim flokkum sem rįša žį til vinnu. Hef ekki fundiš ašra betri skżringu.

Siguršur Žóršarson, 26.4.2013 kl. 15:27

4 Smįmynd: Pįll Helgi Hannesson

Žegar ég tel aš Katrķn Jślķusdóttir og Samfylkingin beri meginįbyrgš į klśšrinu meš vatniš, žį į ég aš sjįlfsögšu viš aš ekki tókst aš snśa viš nema aš hluta žeirri óheillažróun sem Framsóknarflokkurinn og Sjįlfstęšisflokkurinn hrundu af staš. Žaš eru Framsóknarflokkurinn og Sjįlfstęšisflokkurinn sem eru ašalskśrkarnir ķ mįlinu.

Pįll Helgi Hannesson, 27.4.2013 kl. 11:37

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband