Vatniš ķ stjórnarskrįna

Įriš 2005 stóš BSRB aš herferš gegn einkavęšingu vatns. Herferšin hafši grķšarleg įhrif į alla umręšu sem varš į Alžingi um setningu vatnalaga og įhrifa hennar gętir enn ķ dag. Ber žar aš nefna sérstaklega yfirlżsinguna Vatn fyrir alla, sem er aš finna hér į sķšunni. Sem hluti af herferš BSRB stóšu samtökin įsamt fleirum aš rįšstefnu um vatn haustiš 2005. Ég birti žvķ hér aftur, įhugasömum til fróšleiks, erindi sem ég flutti į rįšstefnunni, en žar er fjallaš vķtt og breytt um įtökin um vatniš, hér heima og į alžjóšavķsu.

"Skortur į hreinu vatni er eitt helsta vandamįl mannskynsins ķ dag. Tölurnar eru žekktar.....
Ķ dag er įętlaš aš um rśmlega milljaršur manna eša einn sjötti mannkyns, hafi takmarkašan eša engan ašgang aš hreinu drykkjarvatni og um tvo og hįlfan milljarš skorti vatn til hreinlętis. Samkvęmt śtreikningum sem geršir voru ķ tengslum viš Žśsaldar žróunarmarkmiš Sameinušu žjóšanna sem rķkisstjórnir heimsins samžykktu įriš 2000, er gert rįš fyrir aš 1,6 milljaršur manna muni bętast viš žann fjölda til įrsins 2015, jafnvel į svęšum sem eru rķk af vatni eins og vesturlönd.

Skortur į vöru, aš ekki sé talaš um vöru sem er lķfsnaušsynleg hverjum einasta manni ķ heiminum, žżšir aš sś vara er veršmęt, ef viš tölum eins og hagfręšingar. Samkvęmt žeim fręšum į aš verša til markašur meš slķka vöru og į markaši į framboš og eftirspurn aš rįša verši. Žeir sem hafa efni į fį, hinir verša aš sętta sig viš aš lifa įn vörunnar.
Žaš žarf ekki lengri kśrs ķ klassķskum hagfręšikenningum til aš sjį aš žęr eiga ekki viš um vatn. Ekki nema aš menn séu tilbśnir aš lķta fram hjį žjįningu, lķfi og dauša mešbręšra sinna. Vatn er ekki verslunarvara sem hver önnur.

Engu aš sķšur var tķundi įratugur sķšustu aldar, frį 1990 til aldamóta, įratugur einkavęšingar į vatni. Vęntingarnar voru žęr aš skivirkni yrši meiri innan vatnsgeirans og aš verš lękkaši, aš fjįrfestingar ykjust, sérstaklega ķ žrišja heiminum og aš fleiri heimili yršu tengd vatns – og skólplögnum, sérstaklega hin fįtęku. Sś varš ekki raunin.

Śtžensla alžjóšlegra vatnsfyrirtękja ķ einkaeigu į žessum įratug var studd af Alžjóšabankanum og öšrum alžjóšastofnunum, sem hluti af žeirri stefnu aš umbreyta žróunarlöndum og löndum sem įšur höfšu tilheyrt Austur-blokkinni svoköllušu, ķ markašsvędd žjóšfélög. Opinberar vatnsveitur hafa hins vegar veriš einkavęddar um allan heim.

Rannsóknir sżna aš reynslan af einkavęšingu vatns hefur yfirleitt veriš slęm. Skortur hefur veriš į samkeppni, bęši sökum nįttśrulegrar einokunar og vegna žess aš stórfyrirtęki į žessum markaši eru mjög fį. Fyrirtęki hafa ekki fjįrfest eins mikiš og viš var bśist ķ nżvirkjum og višhaldi og verš hefur fariš hękkandi ķ takt viš auknar aršsemiskröfur fyrirtękja. Žegar žau markmiš sem skilgreind hafa veriš ķ samningum hafa ekki nįšst, žį hafa samningar veriš endurskošašir, fremur en aš stašiš hafi veriš viš žį. Sérleyfi, sem oftast eru veitt til 20 – 30 įra ķ senn hafa nįnast reynst óafturkręf žó svo fyrirtęki hafi ekki stašiš sig, sökum lagalegra og stjórnsżslulegra hindrana. Eftirlitsašila hefur skort vald og hęfni til aš stżra hegšun fyrirtękjanna. Og andstaša mešal almennings gegn einkavęšingunni hefur fariš vaxandi, sérstaklega ķ žróunarlöndunum.

Um žessa hegšun mį nefna fjölmörg skjalfest dęmi: Bęjaryfirvöld og ķbśar Grenoble ķ Frakklandi endurheimtu vatnsveitu sķna įriš 2000 eftir 11 įra barįttu og mįlaferli. (Haft er eftir barįttufólki žar aš meginlęrdóm af žeirri barįttu sé hversu mikilvęgur ašgangur aš upplżsingum er og aš geta lagt sjįlfstętt mat į framgöngu einkafyrirtękisins.)
Veršiš į vatni ķ Manilla į Filipseyjum hefur hękkaš um 600% ķ höndum einkafyrirtękja frį įrinu 2001 og hafa žau uppskoriš litlar vinsęldir ķbśa. Svo mį lengi telja.

Alžjóšleg vatnsfyrirtęki hafa žvķ oršiš fyrir andstreymi į sķšustu įrum og hafa brugšist viš meš žvķ aš hętta starfseminni žar sem verst hefur gengiš. Suez, sem er stęrst žessara alžjóšlegu vatnsfyrirtękja tilkynnti ķ janśar 2003 aš žaš myndi draga sig śt śr einum žrišja allra fjįrfestinga sinna ķ žróunarrķkjunum, og Veolia og Thames Water hafa einnig dregiš sig śt śr samningum. Allir žessir žrķr risar nota hins vegar öll mešul, pólitķsk og lögfręšileg til aš nį tapinu aftur og krefjast skašabóta fyrir vęntan įvinning sem samningar įttu aš gefa ķ framtķšinni.

Višbrögš fyrirtękjanna hafa ekki sķst oršiš žau aš krefjast sķfellt meiri trygginga fyrir aršvęnlegum rekstri og gegn įföllum. Žau vilja fį žęr tryggingar frį žeim opinberu ašilum sem žau semja viš, ķgildi rķkisįbyrgša į lįn, og hefur Alžjóšabankinn tekiš žįtt ķ žeirri vinnu. Žau lķta ķ auknum męli til rķkja žar sem ašstęšur eru betri og žegnarnir rķkari og žęgari.

Engu aš sķšur tölušu hįttsettir embęttismenn Alžjóšabankans į rįšstefnunni World Water Forum, sem haldiš var ķ Haag įriš tvöžśsund, um einkavęšingu vatns aš hśn vęri sögulega óhjįkvęmileg og notušu frasa eins og aš “ žaš vęri enginn annar valkostur”. Alžjóšabankinn hefur žó nżlega višurkennt aš žeir hafi sennilega veriš full glašbeittir ķ aš framfylgja žessari einkavęšingarstefnu sinni į vatni.

En Alžjóšabankinn, sem og ašrir žróunarbankar og styrkveitendur eru hins vegar tregir til aš veita vatnsfyrirtękjum ķ opinberri eigu nokkurn stušning, žrįtt fyrir aš opinber fyrirtęki beri įbyrgš į meira en 90% af vatnsveitum og skólplögnum ķ heiminum.

Žó svo aš hér hafi veriš rakiš nokkuš hversu illa hagsmunir einkafyrirtękja og almennings viršast fara saman žegar kemur aš vatni, žį žżšir žaš ekki aš opinberar vatnsveitur, sem eru žrįtt fyrir allt um 90% vatnsveitna ķ heiminum, hafi allsstašar getaš sinnt hlutverki sķnu. Ef svo vęri vęru vandamįlin tengd vatni ekki jafn alvarleg og śtbreidd og raun ber vitni. Ekki mį heldur gleyma aš stór hluti vandans er aš vatnsveitur skortir aušvitaš meš öllu vķša ķ žróunarlöndum. Viša žar sem opinberar vatnsveitur sinna ekki hlutverki sķnu sem skyldi eru įstęšur fjölžęttar: skortur er į lżšręšislegum stjórnarhįttum, opinber žjónusta er afskipt og ķ fjįrsvelti og undir žetta er żtt af alžjóšlegum fjįrmįlastofnunum sem eru tilbśnar aš leggja fram fé, sé fariš aš skilmįlum žeirra um markašslausnir į vandanum. Žaš eykur enn frekar į vanda hinna opinberu vatnsveitna. Og vandi vatnsveitnanna er vandi fólksins.

Žvķ hefur žaš veriš krafa PSI, Alžjóšasambands opinberra starfsmanna sem BSRB er ašili aš, aš leggja įherslu į hįgęša almannažjónustu sem liš ķ bęttri velferš. Ķ žeirri alžjóšlegu herferš gegn fįtękt sem nś stendur yfir ķ heiminum og kallast Global Call Against Poverty – žar sem žjóšir heims eru hvattar til aš nį settum žśsaldarmarkmišum rķkja Sameinušu žjóšanna, hefur žessi krafa um bętta almannažjónustu, veriš sett į oddinn.

En hvaš kemur okkur į Ķslandi žetta svo sem viš? (og hvernig tengist žetta sameiginlegri yfirlżsingu žeirra samtaka sem aš žessum fundi standa?)

Er hętta į aš į tķmum žar sem vatn veršur sķfellt dżrmętara – og fyrir suma sķfellt veršmętara, aš erlend stórfyrirtęki hafi įhuga į aš slį sér hér nišur ķ landi žar sem pollur sprettur śr hverju spori ? – eša aš žaš sé įhugi innanlands į aš gera vatn aš markašsvöru? Aš hér fari framboš og eftirspurn, tekjur eša skortur į žeim aš rįša verši į vatni og ašgengi aš žvķ?

Hreint logiskt hlżtur svariš aš vera jį. Hér er rķkur markašur, góšur infrastruktur og öryggir kaupendur ef viš lķtum til vatnsveitnanna. Hugsanlega mį krękja ķ eitt eša tvö góš vatnsból til framtķšareignar? Og skortur į vatni annars stašar gerir žaš gróšavęnlegt aš flytja žaš śt ķ stórum stķl.

Žį er spurningin hvernig tökum viš į žvķ, hvaša gildi viljum viš leggja įherslu į og hverju fįum viš rįšiš? Er žį ešlilegt aš lķta til žeirra laga sem hér gilda um vatn og hvert feršinni er heitiš meš žau. Ég mun rétt ašeins tępa į žeirri ręšu, žvķ hér fįum viš į eftir Davķš Egilson forstjóra Umhverfisstofnunar sem vęntanlega mun gefa okkur mun fyllri mynd af žeim frumskógi öllum.

En kemur žį fyrst til sögunnar alžjóšlegur samningur nokkur sem mönnum sést oft yfir žegar rętt er um vatn. GATS – General Agreement on Trade in Services – eša Almennt samkomulag um višskipti meš žjónustu. Į heimasķšu Alžjóšavišskiptastofnunarinnar, WTO, mį lesa aš megintilgangurinn meš GATS-samningnum sé aš opna innanlandsmarkaši fyrir alžjóšlegum žjónustuvišskiptum, brjóta nišur einokun rķkisins og slaka į eša afnema żmsar reglugeršir sem stjórnvöld hafa sett en WTO lķtur į sem ķžyngjandi fyrir atvinnulķfiš eša sem višskiptahindranir. Samningurinn er flókinn og hefur dómstóll WTO endanlegt śrskuršarvald.

Ég ętla aš nefna örfį atriši um samninginn en įkvęši hans hafa hér bein įhrif og ekki sķšur veršur aš taka tillit til hans ķ žeim lagabreytingum og breytingum į rekstarformi sem hér hafa įtt sér staš ķ tengslum viš vatniš.

Samningurinn er vķštękur og tekur til allrar žjónustu ķ nśtķš og framtķš og hann snertir allar stjórnvaldsašgeršir allra stjórnvalda.

Žęr skuldbindingar sem hvert rķki undirgengst viš undirritun samningsins sem og žegar žaš fellir einstaka geira žjónustu undir hann, eru nįnast óafturkręfar. Žetta žżšir aš įkvaršanir einstakra rķkisstjórna sem eru įhugasamar um śtvķkkun GATS-samningsins, festa ķ sessi um ókomna framtķš žau gildi sem ķ samningnum eru falin.

Ķ GATS-samningnum felst aš m.a. aš rķkjum er bannaš meš lögum aš takmarka umsvif fyrirtękja og aš mismuna ķ nokkru iknnlendum fyrirtękjum į kostnaš erlendra hafi ekki veriš geršir fyrirvarar.
Ef aš engir fyrirvarar eru geršir t.d. į sviši umhverfisžjónustu, žį mį tślka samninginn žannig aš hiš opinbera megi ekki lengur veita fé ķ opinbera žjónustu ef erlendur ašili vill starfa į sama sviši.

Samningurinn gerir einnig kröfu til aš reglugeršir séu “ekki meira ižyngjandi en naušsynlegt er.” Hér hafa menn t.d. įhyggjur af žvķ aš vilji rķki halda upp ströngum gęšakröfum ķ sambandi viš vatnsveitur eša mengunarvarnir, aš žį megi véfengja žęr reglur og kęra til dómstóls Alžjóšavišskiptastofnunarinnar.

Žeir fyrirvarar sem kunna aš hafa veriš settir, liggja sķfellt undir žrżstingi um aš verša felldir brott ķ nęstu samningalotu. Śt į žaš ganga yfirstandandi samningavišręšur žar sem veriš er aš skiptast į kröfum og tilbošum. Endanlegt markmiš GATS-samningins er žvķ skżrt; - aš markašsvęša žjóšfélagiš śt ķ hörgul – og er žį opinber žjónusta tęplega undanskilin aš mķnu mati. Um žaš atriši er deilt – ķ samningnum segir (ķ grein 3.1) aš žjónusta framkvęmd af hinu opinbera sé undanskilin GATS, en sķšar segir ķ sömu grein aš sé žjónusta hins opinbera “į višskiptalegum grunni eša ķ samkeppni viš einn eša fleiri ašila” žį falli hśn undir samninginn.
Utanrķkisrįšuneytiš hefur svaraš BSRB į žann veg aš starfi fyrirtęki ķ eigu opinberra į samkeppnismarkaši žį eigi skuldbindingar GATS viš. Engu aš sķšur taldi rįšuneytiš ķ endurskošušu tilboši sķnu nś tryggara aš įrétta “aš skuldbindingaskrįin eigi ekki viš į sviši opinberrar žjónustu, sbr. gr. 3.1”. En greinin er jafnlošin eftir sem įšur og žvķ var bętt viš setningu, sem kannski mį kalla Sjįlfstęšisyfirlżsingu lżšveldisins Ķslands gagnvart Alžjóšavišskiptastofninni og hljómar svo ķ hrįrri žżšingu: “Aš auki (..) įskilur Ķsland sér rétt til aš setja, višhalda og śtfęra aš fullu innlend lög ķ žvķ augnamiši aš geta framfylgt stefnumįlum stjórnvalda.”( Furthermore, pursuant to Article VI (Domestic regulation) of the GATS, Iceland reserves the right to establish, maintain and fully exercise its national legislation in order to meet national policy objectives.)
Žessir fyrirvarar eru settir fram nśna ķ yfirstandandi samningavišręšum, aš ég vil meina ekki sķst vegna įbendinga BSRB, en eru ekki ķ gildi samkvęmt nśgildandi samningi. Reyndar er alveg óvķst hversu mikil vörn er ķ žessu fólgin. Žetta sżnir aš stjórnvöld eru farin aš įtta sig į hversu rįšandi žessi samningur er og ķ raun hęttulegur hann er lżšręšinu.

Ég vil meina aš allar breytingar ķ įtt til markašsvęšingar į opinberum rekstri auki hęttuna į žeirri tślkun aš sį rekstur muni falla undir įhrifasviš GATS-samningsins. Hér mį taka sem dęmi nż lög um vatnsveitur. Žau lög żta undir ešlisbreytingu į žvķ hvernig vatnsveitur hafa starfaš į Ķslandi og fęra žann rekstur ķ įtt til markašsgilda og ķ raun frį žeirri hugsun aš vatn sé fyrir alla. Ég veit ekki hvort allir hafi gert sér grein fyrir aš ķ staš žess aš sveitarfélög höfšu skyldu til aš starfrękja vatnveitur og höfšu til žess einkarétt skv. eldri lögum aš žį mega žau nś framselja žann rétt ótķmabundiš ķ hendur fyrirtękis og selja allar eigur vatnsveitunnar ķ hendur žess. Ég vil eigna žrżstingi BSRB aš žaš skilyrši var sett aš slķk fyrirtęki verši aš vera aš meirihluta ķ eigu opinberra ašila. BSRB vildi ganga lengra og fella oršin “aš meirihluta” śt. Hér var žvķ greinilegur vilji til aš hleypa einkarekstri aš og viš vitum aš ašili ķ hlutafélagi žarf ekki endilega aš rįša yfir meirihluta hlutafjįr til aš geta stżrt žvķ sem hann vill. Žį er vert aš vekja athygli į aš vatnsveitur hafa heyrt undir félagsmįlarįšuneyti, en išnašarrįšuneytiš hefur veriš aš setja sérlög um orkufyrirtęki og žar meš fellt vatnsveitur undir sig.
Frumvarpiš um vatnalögin gerir rįš fyrir aš umrįšaréttur landeiganda į vatni breytist ķ klįran eignarétt og frumvarp um rannsóknir og nżtingu į jaršręnum aušlindum, žar meš tališ vatni, gerir rįš fyrir aš eignarlandi fylgi eignarréttur į žeim aušlindum. Eigandi aušlindarinnar žarf ekki leyfi Orkustofnunar til rannsókna, en hafi hann rannsóknarleyfi fęr hann forgangsrétt į nżtingarleyfi. Tķmalengd nżtingarleyfis vatnsorku er allt aš 60 įr en annarra aušlinda allt aš 30 įr.
Žessar breytingar, sem og önnur lög er snerta vatn, viršast žvķ żta undir žaš sjónarmiš aš vatn sé einkaeign og aš žaš sé markašsvara. Žvķ heyra mikilvęgir hlutar žessa mįlflokks fremur undir Išnašarrįšuneyti en Umhverfisrįšuneyti eša Félagsmįlarįšuneyti. Žaš viršist lķka opna möguleika į aš menn og fyrirtęki geti eignast jaršeignir og nżtt sér vatniš sem uppsprettu aušs.

BSRB hefur ķ umsögnum sķnum um vatnsveitulögin, ķ erindi sķnu til stjórnarskrįrnefndar žar sem lagt var til aš fest yrši ķ stjórnarskrį aš litiš verši į vatn sem mannréttindi og meš žvķ aš eiga žįtt ķ žessari rįšstefnu andęft žessu sjónarmiši og viljaš efla samstöšu um žetta mikilvęga mįl. Žaš er ķ ljósi žessarar žróunar og vegna žess aš viš viljum hafa įhrif į hvert stefnir, aš žessi sameiginlega yfirlżsing fundarins er svo mikilvęg. Hśn snżst um žaš hvaša sżn viš höfum į vatn, hśn snżst um žaš hvaša sżn viš höfum į samfélagiš. Viljum viš aš börnin okkar fęšist inn ķ samfélag žar sem frelsi rķkir svo lengi sem žau hafa efni į žvi – eša viljum viš aš žeim séu tryggš įkvešin mannréttindi og frelsi samkvęmt žvķ?

Žaš mun hafa tekiš sex įr aš semja vatnalögin sem tóku gildi 1923. Ég segi žvķ, flżtum okkur hęgt, vöndum til verka og fylgjum įbendingum yfirlżsingarinnar, Vatn fyrir alla!
Takk fyrir.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband