Svik Samfylkingarinnar ķ vatnsmįlinu

Katrķn Jślķusdóttir fjįrmįla-og efnahagsrįšherra og fyrrum išnašarrįšherra skrifaši grein ķ Fréttablašiš 16. aprķl sl. og gefur ķ skyn aš hśn og “jafnašarmenn” hafi undiš ofan af einkavęšingarįformum Sjįlfstęšisflokks og Framsóknar į vatni landsmanna. Žaš var aš sjįlfsögšu žaš sem kjósendur Samfylkingar og VG reiknušu fastlega meš aš yrši eitt af fyrstu verkum nżrrar vinstri stjórnar. Greinin er hins vegar ósvķfin tilraun af hįlfu Katrķnar til aš žyrla ryki ķ augu almennings og eigna sér heišur af verkum sem hvorki hśn né Samfylkingin hafa unniš. Ķ dag er allt grunnvatn og žar meš drykkjarvatn landsmanna ķ einkaeigu landeiganda og hefur Katrķn žó haft stöšu, tķma og žingmeirihluta til aš breyta žvķ. Žaš veršur ekki dregin önnur įlyktun en aš žessari stöšu hafi hśn annaš hvort ekki viljaš eša žoraš aš breyta.

Ryki kastaš
Katrķn hefur stutta lofgrein sķna um eigin afrek meš aš lżsa žvķ aš “ófögur staša ķ aušlindamįlum” hefši blasaš viš “jafnašarmönnum” (les Samfylkingu?) eftir valdatķš Framsóknar-og Sjįlfstęšisflokks: “Heitt og kalt grunnvatn ķ išrum jaršar hafši veriš sett ķ einkaeign įriš 1998, yfirboršsvatniš okkar hafši veriš einkavętt meš alręmdum nżjum vatnalögum įriš 2006...”

Hér kastar Katrķn Jślķusdóttir mešvitaš ryki ķ augu lesenda/kjósenda meš stķlbrögšum: Óhęfuverk Framsóknar og Sjįlfstęšismanna eru aš sjįlfsögšu bitur sannleikur. Žaš er hins vegar rökrétt aš lesandi įlykti žegar hér er komiš sögu ķ greininni, aš Katrķn/Samfylkingin hljóti aš hafa gert eitthvaš ķ mįlinu; lagfęrt “hina ófögru stöšu”, -greinin er jś skrifuš sem afrekaskrį Katrķnar og Samfylkingarinnar. En glöggir lesendur taka eftir aš hśn botnar aldrei mįliš ķ greinni. Hin ófagra staša var aš grunnvatniš /drykkjarvatniš hafši veriš sett ķ einkaeign landeiganda 1998. Hin ófagra staša er aš svo er enn og hvorki Katrķn né Samfylking hafa breytt žar nokkru um. Žrįtt fyrir samfellda setu Samfylkingar ķ rķkisstjórn sķšan ķ maķ 2007 og aš Katrķn hafi gegnt embętti išnašarrįšherra frį maķ 2009 til september 2012. Hvaš vatnalög Valgeršar Sverrisdóttur frį 2006 įhręrir, žį hafši geysilegur žrżstingur śti ķ žjóšfélaginu sem og frį stjórnarandstöšu į Alžingi, neytt rķkisstjórn Halldórs Įsgrķmssonar til aš setja žau lög į ķs, Valgeršarlögin gengu m.ö.o. aldrei ķ gildi. Žaš geršist įšur en Samfylkingin gekk ķ rķkisstjórn (meš Sjįlfstęšisflokki). Žessi framsetning er žvķ einungis tilraun til aš villa um fyrir lesendum og Katrķn treystir greinilega į aš žeir lesi svona kosningagreinar hratt og flausturslega og ekki til enda.

Yfirboršsvatn Katrķnar
Sjónhverfingar Katrķnar gagnvart lesendum nį hins vegar nżjum vķddum žegar hśn fer aš ręša um “yfirboršsvatniš okkar...” sem “...hafi veriš einkavętt meš alręmdum vatnalögum...”. Hér gefur hśn ótvķrętt ķ skyn aš styrrinn hafi stašiš um “yfirboršsvatniš”, aš žaš sé einhvers konar sögulega višurkennt hugtak og žungamišja įtakanna um vatniš. Hér treystir Katrķn į aš lesendur séu ekki nęgilega vel upplżstir um sögu vatnalaga į Ķslandi um leiš og hśn gerir tilraun til aš breiša yfir žau pólitķsku mistök sem hśn gerši ķ vatnamįlinu. Nema aš žaš hafi kannski veriš stefna Samfylkingarinnar allan tķma aš halda uppi žeim tilbśna ašskilnaši milli “yfirboršsvatns” og
“grunnvatns”, sem Finnur Ingólfsson fyrrv. išnašarrįšherra gerši tilraun til aš koma į, meš lögunum um aušlindir ķ jöršu 1998. Hugtakiš “yfirboršsvatn” hefur nefnilega aldrei veriš til sem megininntak vatnalaga, fyrr en meš žeim vatnalögum sem Katrķn sjįlf lagši fram og fékk
samžykkt 28. september 2011.

Tvenn lög um grunnvatn į sama tķma.
Žetta kallar į nokkrar śtskżringar og sögulega upprifjun. Vatnalögin frį 1923 tóku til alls vatns, yfirboršsvatns og grunnvatns. Žau gengu śt frį aš landeigendur hafi afnotarétt af vatni, ekki eignarrétt į žvķ. Enginn “įtti” žvķ vatn. Réttara er žó aš segja, žegar litiš er til žess anda sem ķ heild umlukti vatnalöggjöfina og ašra löggjöf sem tryggši sérhverjum žegni ašgang aš lķfsnaušsynlegu vatni, aš allir hafi įtt vatniš. Aš fyrir lög Finns Ingólfssonar um aušlindir ķ jöršu 1998, hafi allt vatn ķ raun veriš ķ žjóšareign. Sś tślkun er mun nęrtękari en sś einkaeignartślkun į afnotarétti sem margir lögfręšingar hafa ašhyllst. Mį leiša aš žvķ getum, aš sżn lögfręšinganna eigi rót aš mestu ķ afskiptum žeirra af smįum nįgrannaerjum um hvor eigi meiri rétt og žeim mįlarekstri og dómaframkvęmd sem af slķkum deilum spretta. Sį reynsluheimur nįlgast aš öšru jöfnu aldrei stóru spurninguna um hvort vatn er ķ žjóšareign ešur ei og fer sķnu fram hvort sem vatn er ķ žjóšareign eša ekki.

Nęst gerist žaš aš Finnur Ingólfsson išnašarrįšherra Framsóknarflokksins, ryšst inn į völlinn
meš lagasetningu um aušlindir ķ jöršu įriš 1998, žar sem hann gefur landeigendum allar žęr nįttśruaušlindir og öll žau veršmęti sem kunna aš finnast undir yfirborši jarša žeirra, allt aš jaršarmišju. Grunnvatninu er skotiš žar inn sem einni grein, įn nokkurra tilrauna til aš skżra tilveru
žess žar, hvorki meš hlišsjón af vatni almennt eša gildandi vatnalögum frį 1923. Ķ raun var žį skyndilega komin upp sś staša aš tvenns konar lög giltu um grunnvatn. Meš lögunum frį 1998, einkavęddi Framsókn og Sjįlfstęšisflokkur stóran hluta af nįttśruaušlindum Ķslands, en spurningin
er hvort ekki hefši mįtt reyna aš hnekkja žeim sķšar meš tilvķsun ķ aš ķ gildi voru önnur lög ķ landinu sem tóku til sama efnis.

Hatrömm andstaša viš einkavęšingu Valgeršar
Valgeršur Sverrisdóttir išnašarrįšherra leggur svo fram nż vatnalög, meš žeirri réttlętingu aš naušsyn sé aš samręma löggjöf į žessu sviši; žaš įtti aš sjįlfsögšu aš samręma ķ įtt til eignarréttar. Žaš er hins vegar rétt aš undirstrika aš um var aš ręša ein vatnalög sem taka til alls vatns, yfirboršsvatns og grunnvatns. Įtti nś aš lįta sömu löggjöf gilda um vatn į yfirborši jaršar sem grunnvatniš, hvoru tveggja skyldi vera ķ skżrt skilgreindri einkaeign landeigenda.

Umsvifalaust hófst hart andóf śt ķ žjóšfélaginu žar sem verkalżšsfélög, umhverfissamtök, žjóškirkjan og mótmęltu eindregiš. Bįrust mótmęlin inn į Ažingi, žar sem VG, stutt af Samfylkingu, mótmęlti lögunum ķ einni lengstu umręšu um einstakt mįl sem įtt hefur sér staš į Alžingi. Nišurstašan varš sś aš vatnalög Valgeršar voru samžykkt 16. mars 2006, en gildistöku žeirra var frestaš. Į mešan giltu vatnalögin frį 1923. Frį žessum tķma hafa vatnalögin alltaf veriš į dagskrį, en gildistöku vatnalaga Valgeršar var ķtrekaš frestaš, sķšast 15. jśnķ 2010 og įttu žau žį aš taka gildi aš óbreyttu 1. október 2011.

Krafan um ein vatnlög og afnotarétt
Allan žennan tķma, og ekki sķst eftir aš vinstri flokkarnir tóku viš, ólu andstęšingar einkavęšingar į vatni meš sér žį von aš til yršu nż heildstęš lög um vatn. Žau lög įttu fyrst og fremst aš gera eitt; aš breyta lögunum frį 1998 um aušlindir ķ jöršu žannig aš įkvęšin žar um grunnvatn yršu gerš
ógild. Grunnvatninu yrši komiš žess ķ staš fyrir ķ nżjum vatnalögum og um žaš giltu sömu įkvęši og annaš vatn, afnotaréttur en ekki eignarréttur.
Kröfur andstęšinga einkavęšingar į vatni voru grundvallašar į tveimur meginpunktum; ķ fyrsta lagi bęri aš lķta į vatn sem félagsleg, menningarleg og vistfręšileg gęši sem ekki mętti fara meš eins og hverja ašra verslunarvöru. Ķ öšru lagi vęri frįleitt aš tvenn lög meš ólķkum eignar og
réttindaįkvęšum giltu um vatn, eftir žvķ hvort žaš finndist ofan eša nešanjaršar. Til aš kippa žessu ķ lišinn žurfti ķ raun ekki annaš en eina litla breytingartillögu viš gildandi lög, menn voru ķ stórum drįttum sįttir žó vatnalögin frį 1923 stęšu óbreytt aš öšru leyti. Hefši žaš veriš gert, tękju vatnalögin į nż meš skżrum hętti til alls vatns, auk žess sem mun aušsóttara hefši veriš aš koma ķ gegn breytingum į stjórnarskrį žess efnis aš allt vatn skyldi vera ķ žjóšareign. Kröfur žess efnis höfšu reyndar borist stjórnarskrįrnefnd ķ aprķl 2005 frį BSRB og ķ mars 2006 frį fulltrśum
žeirra 14 félagasamtaka sem undirritušu yfirlżsinguna Vatn fyrir alla. Studdust žessar kröfur m.a. viš samžykktir Sameinušu žjóšanna aš lķta bęri į ašgang aš vatni sem grunndvallarmannréttindi.

Žjóšin afvegaleidd
Žegar Katrķn Jślķusdóttir fékk sķšan vatnalagafrumvarp sitt samžykkt ķ september 2011, var sterklega gefiš ķ skyn aš nś vęri vatniš ķ höfn, einkavęšing vatns hefši veriš afnumin. Lögin frį 1923 vęru aftur gengin ķ gildi, ašeins “betrumbętt”. Aftur gilti aš landeigendur hefšu afnotarétt aš
vatni, ekki eignarrétt. Um žetta sagši m.a. ķ frétt RŚV: “Nż vatnalög voru samžykkt į Alžingi ķ gęr og eru žau sögš snśa viš žróun ķ įtt aš einkarétti į aušlindinni.” Vandlega var hins vegar žagaš um aš allt grunnvatniš, žašan sem allt drykkjarvatn okkar kemur, var enn ķ einkaeigu landeiganda og aš hvergi hafši veriš haggaš viš lögunum frį 1998 um aušlindir ķ jöršu. Žaš var reyndar afsakaš meš óbeinum hętti; ekki hefši gefist tķmi til aš vinna “heildstętt” vatnafrumvarp, stjórnvöld hefšu veriš naušbeygš til aš samžykkja lög Katrķnar žvķ annars hefšu vatnalög Valgeršar gengiš ķ gildi
žann 1. október 2011.

Yfirvarp og įgreiningur
Žessi meinti tķmaskortur var aš sjįlfsögšu yfirvarp. Hann var yfirvarp žvķ Samfylkingin hafši jś setiš ķ rķkisstjórn frį maķ 2007, og žó svo flokkurinn hefši kannski ekki komist langt ķ mįlinu meš Sjįlfstęšisflokkinn, aš žį hafši hśn jś setiš aš völdum meš sįlufélaga sķnum ķ mįlinu, VG, frį febrśar 2009. Hęg hefšu heimatökin įtt aš vera.

Og mikiš rétt, til uršu svokallašar Vatnalaganefndir og skilaši sś seinni nżjum heildstęšum vatnalögum til išnašarrįšherra, Katrķnar Jślķusdóttur, žann 1. desember 2009. Ķ frumvarpi nefndarinnar, en ķ henni įttu sęti Lśšvķk Bergvinsson lögmašur sem jafnframt var formašur, Aagot V. Óskarsdóttir lögfręšingur, Kolbrśn Halldórsdóttir fyrrverandi alžingismašur og umhverfisrįšherra, Kristinn Einarsson yfirverkefnisstjóri hjį Orkustofnun og Žóra Ellen Žórhallsdóttir prófessor, var tekiš į vernd og nżtingu vatns, sem og rétti almennings og landeiganda. Nišurstašan var ķ stuttu mįli sś lögin taka yfir allt vatn, yfirboršsvatn sem grunnvatn og um žaš vatn allt skyldi gilda afnota- og umrįšaréttur – ekki eignarréttur. Skyldu menn nś ętla aš björninn hefši veriš unninn og lögin samžykkt hiš snarasta? Žaš var aldeilis ekki – af einhverjum dularfullum įstęšum – trślega réši skęklatog milli rįšuneyta žar miklu, var frumvarpinu stungiš ofan ķ skśffu og žaš aldrei nefnt oftar, hvaš žaš aš žaš hefši veriš lagt fram į Alžingi! Frumvarpiš var “heildstętt vatnalagafrumvarp” og tók žvķ meš all ķtarlegum hętti į vatnsverndarmįlum og stjórnun žeirra. Gert var rįš fyrir aš lögin heyršu undir išnašarrįšherra, en žann 25.11. 2010 lagši umhverfisrįšherra, Svandķs Svavarsdóttir, fram frumvarp um Stjórn vatnamįla og var ekki laust viš aš žau lög skörušust viš lagafrumvarp Lśšvķks. Ķ öllu falli var seinna frumvarpinu hent og flaut žį barniš śt meš bašvatninu.

Katrķn ķtrekaši ašskilnaš vatns
Katrķn lagši svo fram frumvarp til vatnalaga ķ rķkisstjórninni strax ķ febrśarbyrjun 2011 og brį žį svo viš aš hvergi er minnst į naušsyn žess aš breyta lögum um grunnvatn eša leggja fram heildstęš lög um vatn. Žvert į móti. Ķ lögunum voru žau nżmęli aš ķ staš žess aš fjalla um “vatn” (allt vatn) eins og lögin frį 1923 geršu, var komiš hugtakiš “yfirboršsvatn” sem megininntak. Žar meš var ašskilnašurinn milli grunnvatns og annars vatns ķtrekašur og undirstrikašur. Gengu höfundar laganna žar mjög langt ķ žeirri tślkun sinni aš vatnalögin frį 1923 fjöllušu į engan hįtt um grunnvatniš. Žaš var žó meira gert til žess aš reyna aš réttlęta žį ętlan aš grunnvatniš skyldi
liggja óhreyft ķ einkaeigu, en aš žeirri skošun vęri hęgt aš finna staš ķ vatnalögunum frį 1923. Reyndar žarf žessi tilraun til aš passa upp į eignarrétt landeiganda ekki aš koma mjög į óvart, žar sem Katrķn hafši rįšiš til verks sérstakan įhugamann og varšgęslumann einkaréttarins, lögfręšinginn Karl Axelsson, žann sama og var ašalhöfundur vatnalaga Valgeršar Sverrisdóttur.

Ögmundur einn į vaktinni
Upphaflega stóš til aš reka žetta lagafrumvarp hratt ķ gegnum rķkisstjórnina ķ febrśarbyrjun 2011 og fengu rįšherrar örfįa daga til aš gera athugasemdir viš “yfirboršs”-frumvarpiš. Sem betur fer var Ögmundur Jónasson į vaktinni eins og oft įšur. Hann gerši strax kröfu til žess aš lögum um aušlindir ķ jöršu yrši breytt, aš grunnvatn yrši sett inn ķ vatnalögin og um žaš giltu sömu įkvęši um afnotarétt eins og annaš vatn. Viš žessum kröfum var ekki oršiš. Gerši Ögmundur žį aš skilyrši fyrir samžykki sķnu viš vatnalög Katrķnar aš žaš yrši gefiš loforš um upptöku aušlindalaganna. Gerši Ögmundur tillögu aš oršalagi žessa loforšs, sem yrši hluti af skżringum viš lögin žar sem stóš:
”Stefnt er aš endurskošun į lögum nr. 57 frį 1998 um rannsóknir og nżtingu į aušlindum ķ jöršu meš žaš fyrir augum aš tryggja almannarétt varšandi grunnvatn meš eigi lakari hętti en ķ žessu frumvarpi. Lķta ber į vatn sem mannréttindi sem heyri öllu samfélaginu til og byggi öll lög sem snśa aš vatni į žeirri nįlgun.” Žetta skżra og afdrįttarlausa oršalag gat išnašarrįšherrann Katrķn Jślķusdóttir ekki sętt sig viš. Žess ķ staš lagši hśn til mun lošnara oršalag, sem gaf lögfręšingum mun meira svigrśm til aš verja eignarréttinn: “Unniš er aš yfirferš annarrar löggjafar į žessu sviši, svo sem laga nr. 57/1998, um rannsóknir og nżtingu į aušlindum ķ jöršu, meš žaš fyrir augum aš samręma réttarreglur į žessu sviši ķ žeim anda sem lagt er til meš frumvarpi žessu.”
(Hvers vegna skyldi ég vita žetta? Svo vill til aš Ögmundur kallaši mig sér til ašstošar ķ žessu mįli, enda vorum viš nįnir samstarfsmenn um įrabil hjį BSRB sem ķ tķš Ögmundar lét sig mjög varša aušlindamįl og žį ekki sķst vatniš. Var m.a. efnt til mikillar herferšar um vatniš og žess krafist aš žaš skyldi vera ķ almannaeign. Žetta skżrir hvers vegna ég žekki žessa texta sem ég vķsa til. Saman rżndum viš ķ frumvarpstexta og greinargeršir. Ég tel mig ekki bundinn af trśnaši um žessa texta og žessi samskipti enda hvers vegna ętti svo aš vera? Mér finnst mikilvęgt aš žessi hörmungarsaga verši öll rękilega skrįš - žvķ af henni veršur aš draga lęrdóma. Viš erum aš tala um fjöregg žjóšarinnar og žvķ mišur um rķkisstjórn sem hefur brugšist žvķ hlutverki sķnu aš gęta žess. )

Afnotaréttur jafngildir eignarrétti!
Žetta oršalag var svo samžykkt sem hluti af skżringum viš vatnalögin og į grundvelli žess var svo skilgreint hlutverk “grunnvatnsnefndar” sem Katrķn skipaši skömmu sķšar til aš gera tillögur. Formašur nefndarinnar var Įstrįšur Haraldsson hrl., formašur, en auk hans sįtu Kristķn Haraldsdóttir, forstöšumašur Aušlindaréttarstofnunar viš Hįskólann ķ Reykjavķk, og Ingvi
Mįr Pįlsson, lögfręšingur ķ išnašarrįšuneytinu ķ hópnum. Žeir Įstrįšur og Ingvi voru mešhöfundar aš vatnalögunum, svo varla hefur Katrķn veriš aš sękjast eftir viš róttękum breytingum į hugsun eša efnistökum meš rįšningu žeirra.

Meginnišurstöšur grunnvatnsnefndarinnar eru tvęr; annars vegar hin “augljósa”, aš rétt sé aš
grunnvatn eigi heima meš öšru vatni ķ lögum. Hins vegar kemst hópurinn aš žeirri nišurstöšu aš žó svo kalla megi eignarheimildir landeiganda “afnotarétt” žį rżri žaš ķ engu eignarrétt žann sem žeir voru taldir hafa samkvęmt lögunum um aušlindir ķ jöršu frį 1998! Žessum tillögum skilaši
grunnvatnsnefndin eftir u.ž.b. įtta mįnaša vinnu, ķ maķ 2012. Žį įtti Katrķn eftir aš sitja 8 mįnuši ķ embętti išnašarrįšherra, en viršist ekkert hafa ašhafst frekar ķ mįlinu.

Steingrķmur sammįla Valgerši?
Rķkisstjórnin gerši svo ekkert meš mįliš, fyrr en į sķšustu dögum Alžingis ķ mars 2013 žegar Steingrķmur J. Sigfśsson lagši fram tillögu um breytingar į vatnalögum frį 1923 og į lögunum um aušlindir ķ jöršu frį 1998. Var žar lagt til aš grunnvatn skuli fęrt undir vatnalögin. Į žaš frumvarp var ekki lögš meiri įhersla en svo aš žaš dagaši uppi įn žess aš hljóta samžykki. Sem kannski var žó ekki žaš versta sem gat gerst, sökum žess hvernig frumvarpiš var gert śr garši. Žar er ķ öllu byggt į nišurstöšu “grunnvatnsnefndar” og ķ skżringum meš frumvarpinu er ķtrekaš aš žrįtt fyrir “nafnabreytingu” śr eignarrétti yfir ķ afnotarétt, žį skuli breytingin skilin svo aš um enga efnisbreytingu sé aš ręša! Grunnvatniš sé de facto, eftir sem įšur, ķ einkaeign landeiganda! Grunnvatnsnefndin bętir eiginlega um betur: Ķ greinargerš meš frumvarpi Steingrķms mį lesa: “Ķ skżrslu starfshópsins (grunnvatnsnefndar) kemur jafnframt fram aš deila megi um hvort meš setningu laganna um rannsóknir og nżtingu į aušlindum ķ jöršu, nr. 57/1998, hafi ķ raun oršiš breytingar į eignarréttarlegri stöšu grunnvatns. Fęra megi rök fyrir žvķ aš hśn hafi ekki breyst viš setningu aušlindalaga.” Hér er formašur VG, Steingrķmur J. Sigfśsson, sį hinn sami og kallaši aušlindafrumvarp Finns Ingólfssonar “ómerkilegt snifsi” 1998, aš leggja fram frumvarp sem
efnislega tekur undir allan žann rökstušning sem Valgeršur Sverrisdóttir notaši į sķnum tķma žegar hśn lagši fram sķn vatnalög: Aš breytingin sem lögš var til 2006 į vatnalögum frį 1923 hafi ašeins veriš oršalagsbreyting. Aš afnotaréttur sé ķ reynd eignarréttur og aš vatnalögin 2006 hafi eingöngu
veriš til aš skżra žessa stašreynd.

Vinstri flokkarnir ķ hring, Valgeršur vann!
Meš žessari mįlsmešferš allri eru Samfylking og VG, vinstri flokkarnir sem svo hatrammlega böršust gegn einkavęšingarfrumvarpi Valgeršar Sverrisdóttur, komnir ķ heilan hring. Meš žvķ aš ętla aš samžykkja yfirfęrslu į grunnvatni inn ķ vatnalög, žar sem afnotaréttur į grunnvatni er śtskżršur sem de facto einkaeignarréttur, žį er žess skammt aš bķša aš upp komi kröfur į nżjan leik
um aš sį skilningur eigi lķka aš gilda um “afnotarétt” manna į “yfirboršsvatni”. Bingó! Valgeršur, Halldór og Finnur unnu!

Aušvelt aš ręna žjóšina rétti sķnum

Žaš sem aš žessi atburšarįs sżnir žó merkilegt nokk, aš žaš er reginmunur į žessum tveimur hugtökum, afnotarétti og eignarrétti. Samkvęmt upprunalegu vatnalögunum frį 1923 įttu landeigendur ekki vatniš, žeir höfšu af žvķ afnotarétt. Og fyrst landeigendur įttu ekki landiš mį spyrja hver hafi įtt žaš žį? Nęrtękast er aš įlykta aš vatniš hafi defacto veriš ķ žjóšareign. Žegar Finnur Ingólfsson setur sķšan ķ lög meš einu pennastriki, aš grunnvatniš sé ķ einkaeign, sveipar hann žennan hluta vatnsins lagahjśp eignarréttar, įn žess žó aš gera neinar breytingar į gömlu vatnalögunum sem kvįšu ķ raun į um aš allt vatn, grunnvatn meštališ, vęri allra “eign”. Žaš er žessi lagahjśpur einkaeignar sem Samfylkinguna hefur skort žor og kjark aš rķfa ķ sundur. Samfylkingin gat žvķ meš aušveldum hętti “fęrt aftur” til fyrra horfs žann hluta vatnsins sem alltaf hafši veriš “ķ žjóšareign” og landeigendur höfšu haft afnotarétt į. Žegar kom hins vegar aš žvķ aš fęra grunnvatniš śr einkaeign yfir ķ afnotarétt, žį gekk dęmiš ekki lengur upp, nema žvķ ašeins aš skilgreina afnotarétt sem eignarrétt. Žaš viršist sem sagt eiga aš vera hęgšarleikur aš breyta afnotarétti ķ eignarrétt, eins og Valgeršur vildi gera, en ekki er hęgt aš fara sömu leiš til baka og breyta eignarrétti ķ afnotarétt. Žaš er sem sagt mun aušveldara aš ręna žjóšina rétti sķnu en einkaašila.

Vatnsbragš Samfylkingarinnar
Žaš er žvķ lżšskrum af versta tagi žegar Katrķn Jślķusdóttir lętur ķ vešri vaka aš hśn hafi snśiš ofan af einkavęšingu Framsóknar-og Sjįlfstęšisflokks į vatninu. Reyndar er žaš spurning hvort žetta sé samręmd framsetning hjį frambjóšendum Samfylkingarinnar, žvķ Sigrķšur Ingibjörg Ingadóttir notaši nįkvęmlega sömu taktķk į frambjóšendafundi ķ Sjónvarpinu nżveriš žar sem hśn sagši efnislega žaš sama: Muniš hvernig žetta var žegar viš tókum viš – Framsókn og Sjįlfstęšisflokkur voru bśnir aš einkavęša vatniš... en sķšan var žessi žarfa įminning meš engu botnuš. Žaš er bara lįtiš liggja aš žvķ aš Samfylkingin hafi bjargaš mįlunum!

Į aš stjórnarskrįrbinda einkaeign į vatni?
Žaš er hins vegar full žörf į aš botna žessi mįl. Žaš veršur ekki gert meš aš lįta sömu lögfręšingana innan og utan rįšuneyta leggja į rįšin. Žaš veršur ekki gert meš aš stjórnmįlamenn komist upp meš aš segja eitt ķ gęr og gera annaš į morgun – eša gera hreinlega ekki neitt. Žaš veršur ekki gert meš aš hlusta bara į “nżtingarsjónarmiš” fulltrśa orkugeirans – sem gegnsżra
vatnlög Katrķnar. Žaš veršur ekki gert meš žvķ aš lįta fulltrśa sjónarmiša Sjįlfstęšisflokks, Framsóknarflokks, hęgri sinnašra Samfylkingarmanna ķ stjórnlagarįši komast upp meš aš gera ólög Finns Ingólfssonar um aušlindir ķ jöršu aš lagagrunni žjóšarinnar ķ nżrri stjórnarskrį. Hver skyldi hafa komiš žeirri tillögu ķ gegn į žeim bę aš ašeins “...aušlindir, sem ekki eru ķ
einkaeign
, skuli vera ķ eigu žjóšarinnar...”? Halda menn kannski aš fęrri hefšu tekiš undir mįliš ķ žjóšaratkvęšagreišslu, ef spurning hefši veriš: “Eiga nįttśruaušlindir aš vera ķ eigu žjóšarinnar”?

Engin gętir hagsmuna almennings...
Žaš er hins vegar śr vöndu aš rįša. Framsókn og Sjįlfstęšisflokkur hafa ekki skipt um skošun ķ mįlinu svo vitaš sé. Samfylkingin og VG hafa ekki nįš aš koma vatninu ķ örugga höfn og viršast reyndar stefna meš žaš beina leiš śt į ólgusjó einkavęšingar į nżjan leik. Enginn af nżju flokkunum hefur tekiš mįliš upp į sķna arma – enn sem komiš er. Žaš er žvķ ašeins fólkiš ķ landinu
sem getur tekiš af skariš, jafnvel žó reynt sé aš afvegaleiša almenning meš żmsum hętti.

... nema almenningur sjįlfur. Lįtiš ķ ykkur heyra!
Grunnvatniš er allt ķ einkaeign landeiganda og um žaš įstand standa öflugir varšhundar į vakt. Žeir gelta hins vegar ekki hįtt žessa dagana, žvķ žeir vilja ekki draga athyglina aš mįlinu. Žeir vita eins og er aš žjóšin vill aš vatniš, rétt eins og ašrar nįttśruaušlindir, sé og verši ķ eigu žjóšarinnar. Žaš er žvķ undir žér komiš, kęri lesandi, aš gera žitt til aš vekja athygli į mįlinu og koma žvķ į dagskrį fyrir Alžingiskosningar. Viš viljum ekki aš almannahagsmunir verši fyrir borš bornir!



Af hverju erum viš ķ stjórnmįlasambandi viš Ķsrael?

Af hverju slķtur Ķsland ekki einfaldlega stjórmįlasambandi viš Ķsrael žangaš til stjórnvöld žar fara aš haga sér eins og sęmilega heišvirt fólk? Getur žś svaraš žvķ Össur Skarphéšinsson?

Hver baš žessa kóna aš taka aš sér landsstjórnina?

Og hver borgaši fyrir žessa skżrslu? Og fyrst veriš er aš birta fréttir af žessu, af hverju er ekki leitaš įlits annarra eša spurt nokkurra gagnrżnina spurninga? Ķslensk blašamennska lętur ekki aš sér hęša!

Hin opinbera herferš gegn Ögmundi

Sęll aftur G.Pétur. Ég svara hér meš spurningu žinni į Facebook um hvort ég sé sammįla ummęlum Ögmundar Jónassonar um opinbera starfsmenn.

En žį aš “ręšu” Ögmundar og višbrögšunum viš henni. Ég verš aš segja aš mér žętti fengur aš žvķ ef aš BHM og BSRB brygšust jafnskjótt viš og ķ žessu mįli, žegar önnur og ekki sķšri mįl ber į góma. Eins og t.d. žaš sem raunverulega var veriš aš ręša ķ žetta skiptiš į Alžingi, sem eru žęr hundrušir milljóna króna sem aš ESB ętlar sér aš brśka hér innanlands til aš blanda sér ķ įkvaršanatöku žjóšarinnar um hvort hśn vill gerast ašili aš žessum sömu samtökum eša ekki. Žaš efni hefši t.d. veriš ęrin įstęša til umfjöllunar og įlyktana, en mér er til efs aš ef um slķkt hefši veriš įlyktaš af žessum sömu samtökum, aš žęr įlyktanir hefšu veriš bornar jafnskjótt śt til alžżšu af fjölmišlum og nś er raunin.

Nś vill svo til aš žessa dagana blįsa kaldir vindar um fjölmišla og bloggheima; ślfahjöršin hefur runniš į blóšiš, nś į aš nį ķ skottiš į Ögmundi, sem skyndilega er oršinn handbendi Hįdegismóa og helsti forgöngumašur žess aš Hruniš fįist aldrei gert upp (!!). Sjįlfur hefur žś, aš mér sżnist, ekki fęrri en 9 fésbókarfęrslur ķ dag, žar sem żmsir ašilar veitast meš einhverjum hętti aš Ögmundi Jónassyni. Allt er leyfilegt ķ strķši og įstum. Mér viršist įkafi BHM og BSRB bera žess nokkuš merki aš menn žar į bę hafi lįtist smitast af veišihugnum.

Žannig er alveg ljóst aš ķ įlyktun BHM er reynt aš gera mįlstaš Ömundar enn verri en ella, meš heldur óžverralegum śtśrsnśningi. Ķ įlyktun “BHM” (var žaš įlyktun stjórnar BHM? Framkvęmdastjórnar BHM? Hverjir samžykktu žennan texta eiginlega?) segir oršrétt: “BHM gerir alvarlegar athugasemdir viš ummęli innanrķkisrįšherra, Ögmundar Jónassonar, ķ ręšustól Alžingis ķ gęr (24/1). Žar lét rįšherra aš žvķ liggja aš starfsmenn stjórnarrįšsins vęru hįšir eldvatni, feršalögum til Brussel, hóteldvöl og dagpeningum.” Ögmundur Jónasson sagši aldrei aš starfsmenn stjórnarrįšsins vęru hįšir eldvatni (brennivķni), žaš er hrein og bein fölsun aš halda žvķ fram, en žessi vinnubrögš styrkja žaš sem įšur er sagt aš veišiįkafinn hafi boriš menn hér yfirliši.

Žaš var fyrirspyrjandi Įsmundur Daši Einarsson, sem fęrši “glerperlur og eldvatn” ķ tal og spurši, ešlilega, hvort ekki vęri hętta į aš aš hiš mikla fjįrmagn sem ESB hyggst nżta ķ “kynningarstarfsemi” hér į landi į nęstu mįnušum muni skekki lżšręšislega umręšu ķ landinu?

Svar Ögmundar hófst į žessum oršum: “Fyrst vil ég taka fram aš viš höfum stašiš gegn žessum styrkjum sem viš teljum óešlilega og žar vķsa ég til innanrķkisrįšuneytisins sérstaklega en ég tala fyrir hönd žess til žess umhverfis sem ég žekki helst. Žaš er alveg rétt aš žaš žarf aš gęta jafnręšis ķ žessum kynningarmįlum og reyndar er žaš fólgiš ķ žvķ aš jafnręši rķki milli ašila innan lands en ekki aš žaš komi utanaškomandi ašili og heimti jafnręši į borš viš okkur gagnvart žeim sem taka žįtt ķ žessari umręšu hér. Žaš sem ég hef mestar įhyggjur af er aš stofnanakerfiš įnetjist žessari umręšu, žvķ aš nś er talaš um eldvatniš.”

Žetta er eina tilvitnun Ögmundar ķ oršiš “eldvatn”. Žś hlżtur aš vera žvķ sammįla G.Pétur, sem réttsżnn mašur, aš žaš er engan vegin hęgt aš halda žvķ fram af žessum oršum aš Ögmundur Jónasson hafi lįtiš aš žvķ liggja aš starfsmenn stjórnarrįšsins vęru hįšir brennivķni! Žaš hlżtur aš vera, aš fyrst BHM er svo annt um sóma sinn aš žaš hlaupi upp meš žessum hętti, aš žaš bišji Ögmund Jónasson afsökunar į žessum įburši sķnum.

Hvaš var žaš annaš sem aš Ögmundur sagši? Hann velti žvķ fyrir sér hvernig žaš mį vera aš “stofnanaveldiš”, eins og hann kallaši žaš, hefur oftar enn ekki veriš įköfustu talsmenn žess aš ganga ķ ESB – į mešan almenningur hefur veriš į móti. Og hann gefur sér aš žaš sé vegna žess aš žegar bśiš er aš fljśga fólki (śr stofnanveldinu) fram og til baka frį Brussel og bera žaš į höndum sér og draga upp žį mynd sem ESB vill draga upp, aš žį hafi žaš įhrif. Žaš er vissulega įkvešin upphefš ķ žvķ aš vera sį śtvaldi sem fęr aš vera hluti af apparatinu, vera innvķgšur, hafa upplżsingar sem almenningur hefur ekki, og žaš getur aušvitaš kitlaš margan manninn. Žaš er ekki nżtt aš fólk getur įnetjast žvķ sem žaš upplifir sem upphefš. Oršrétt sagši Ögmundur: “Hvernig stendur į žvķ aš alltaf žegar bornir eru upp samningar innan Evrópusambandsins, žaš er mjög algeng regla, er stofnanaveldiš, hvort sem žaš er verkalżšshreyfing, atvinnurekendasamtök eša stjórnsżslan, hlynnt (Forseti hringir.) en almenningur į móti? Žaš er vegna žess aš žaš er bśiš aš fara meš flugvélafarma viku eftir viku, mįnuš eftir mįnuš (Forseti hringir.) śt til Brussel žar sem menn halda viš (Forseti hringir.) į kostnaš rķkisins.”

Ég held aš žetta sé sį mergur mįlsins sem Ögmundur vildi fęra fram. En ég held hins vegar aš hann hafi kannski ekki vandaš sig nóg, eša jafnvel fipast undir bjölluslętti forseta, ķ lokaoršum sķnum. “Žetta fólk įnetjast (Forseti hringir.) Evrópusambandinu og vill ólmt halda įfram og fį aš fara ķ fleiri feršir, (Forseti hringir.) fleiri hótelferšir, meiri dagpeninga. Žaš er žetta sem er aš gerast, žaš er žess vegna sem stofnanaveldiš (Forseti hringir.) įnetjast Evrópusambandinu.” Og žaš mį vel vera aš Ögmundur sjįi eftir žessu oršavali sķnu, sem ekki var hiš heppilegasta, undir žaš get ég tekiš.

Hvaš varšar sķšan persónuleg višbrögš Helgu Jónsdóttur, framkvęmdastjóra BSRB, žį er žaš kafli śt af fyrir sig aš framkvęmdastjóri samtakanna tjįi sig meš žessum hętti. Ekki veršur séš aš hśn hafi kallaš saman framkvęmdastjórn eša stjórn BSRB vegna mįlsins, heldur hafi hśn talaš ķ eigin nafni.

Žaš sem mér žykir einnig eftirtektarvert er aš bęši (stjórn?) BHM og Helga Jónsdóttir, sjį enga įstęšu til aš ręša žį hluti sem til umręšu voru į Alžingi, sem voru til umręšu, hinir svoköllušu „Pre-Accession“-styrkir eša “ašlögunarstyrkir” né hugsanleg įhrif žeirra į įkvaršanatöku almennings hér į landi. Né finnst žeim įstęša til aš ręša hvort hugsanleg vandamįl geta veriš samfara slķkum styrkjum og öšrum peningaśtlįtum til žeirra sem eru fulltrśar žessara samtaka ķ ašildarvišręšunum. Žess ķ staš grķpa samtökin žau orš sem óheppileg eru, snśa jafnvel śt śr žeim og nota tękifęriš til aš bera śt helsta forystumann og mįlsvara sinna eigin samtaka, sem um leiš hefur veriš gegn samverkamašur BHM ķ įratugi. Meš žvķ er žessi “stjórn” BHM og Helga Jónsdóttir ķ nafni BSRB aš taka žįtt ķ žeirri ašför aš Ögmundi Jónassyni, sem óneitanlega stendur sem hęst žessa dagana. Ögmundi Jónassyni getur vissulega oršiš į ķ messunni eins og öšrum mönnum. En mašur skyldi ętla aš žessi samtök žekktu hann af öšru en vera hatursmašur BSRB og BHM eins og žau lįta hann lķta śt fyrir aš vera.

En śt į žetta gengur herferšin nśna G.Pétur - aš fį aš žjóšina til aš trśa žvķ aš Ögmundur sé oršinn umskiptingur. Hann hatast nś viš opinbera starfsmenn, hann vill ekkert frekar en aš grafa allan sannleikann um Hruniš og fela hann žjóšinni. Hann vill helst af öllu ganga ķ björg ķ Hįdegismóum. Žennan įróšurseld kynda menn nś sem įkafast og margir litlir leggja sķn litlu sprek ķ žį galdrabrennu. Og mér sżnist žś žvķ mišur ekki vera undanskilinn, G.Pétur. Nķu litlar fęrslur ķ dag gefa bįlinu kraft. Verši žér aš góšu.


Sótraftar og sanngirni

 

Sęll félagi Einar og žakka žér fyrir įgęta grein į Smugunni. (http://smugan.is/2012/01/svokalladur-sotraftur/)

 

Sitjandi hér ķ Danaveldi gefur nokkra fjarlęgš į atburšarįsina heima į Ķslandi. Og stundum vekur sś atburšarįs mér nokkra furšu, sem vert brjóta heilann ögn um. Eins og nś, žegar Ögmundur Jónasson er skyndilega śthrópašur sem svikari (viš hvaš er svo önnur spurning) og helsta hlaupatķk Sjįlfstęšisflokksins! Svo viršist aš öll hans góšu verk og skżra pólitķska afstaša ķ gegnum įratugina sé sumum hinna öru penna meš öllu gleymd og einhverjum finnst rétt aš žjóna lund sinni meš žvķ aš telja aš afstöšubreyting Ögmundar ķ Haarde-mįlinu, hafi afhjśpaš žann ķstöšulausa pólitķska aušnuleysinga sem žau hafa alltaf grunaš Ögmund um aš vera! Og žegar litiš er til žeirrar pólitķsku forystu sem Ögmundur Jónasson hefur veitt bęši innan verkalżšshreyfingarinnar, ķ almennri žjóšmįlaumręšu sem og į Alžingi, žar sem hann hefur stašiš einaršlega fyrir vinstri sjónarmišum jöfnušar og mannréttinda og hlķft sér hvergi, žį vekur sś heift og óbilgirni sem margir skrķbentar hafa sżnt ķ skrifum sķnum, upp nokkrar spurningar.

 

Aš stela glępnum

Hverjir eru žaš sem gagnrżna Ögmund helst og af hvaša įstęšum? Įstęšan er fyrst og fremst sś, aš gagnrżnendur Ögmundar viršast telja aš hann ętli nś aš stela glępnum af žjóšinni. Hann ętli sem sagt aš gera sitt til žess aš žeim eina pólitķska blóraböggli sem žjóšin fékk ķ sinn hlut, eftir aš Samfylkingin hafši losaš sżna eigin menn ofan af snaganum, verši skotiš ķ skjól. Og aš žjóšin verši žvķ ręnd žeirri frišžęgingu sem fengist meš žvķ aš “einhverjum” yrši refsaš fyrir Hruniš. Žaš sé ekki nóg aš taka gróšapungana ķ bönkunum sem breyttust ķ glępona – žeir verši vonandi pikkašir upp af lögreglunni meš tķš og tķma, - en žaš hafi ekki veriš žeir sem breyttu kerfinu žannig aš bošiš var upp ķ Hrunadansinn.

 

Fyrir žann glęp verši einhver aš svara, žann glęp vantar eitthvert andlit. Nś er žaš svo aš ķ hugum flestra skjóta önnur nöfn upp kollinum, ķ žvķ sambandi, į undan nafninu Geir Haarde. Nöfn eins og Davķš Oddsson, Hannes Hólmsteinn, Halldór Įsgrķmsson, Valgeršur og Finnur, og svo mį aušvitaš ekki gleyma Samfylkingunni, Ingibjörgu Sólrśnu og félögum, - en um žaš sé ekki aš fįst – žegar allt kemur til alls sé betra aš hafa einhvern til aš draga fyrir dómara en engan.

 

Önnur sök Ögmundar

Önnur sök Ögmundar er sögš vera sś, aš meš žvķ aš koma ķ veg fyrir mįlflutning fyrir Landsdómi, fari engin krufning fram į orsökum glępsins. Hvernig stóš į žvķ aš Hruniš gat oršiš? Žarf ekki aš svara žvķ hvernig stóš į žvķ aš bankarnir voru einkavęddir, aš žeir voru afhentir mönnum sem voru sérvaldir af Sjįlfstęšisflokki og Framsóknarflokki, aš einkavęšingarnefnd fór hamförum, aš gręšgisvęšingin var innleidd sem hiš eftirsóknarverša? Aš yfir eftirlitsstofnanir voru settir menn sem trśšu žvķ aš markašurinn žrifist best įn eftirlits? Aš hin opinbera almannažjónusta var töluš nišur ķ įratugi, fjįrsvelt og talin betur komin ķ höndunum į einkaašilum? Hvert var hlutverk Alžingis, stjórnsżslunnar? Hvert var hlutverk – og įbyrgš- kjósenda?

 

Kapallinn veršur aš geta gengiš upp

Aš sjįlfsögšu žarf aš svara žeim spurningum. Žaš hefur aš hluta til veriš reynt meš rannsóknarskżrslum Alžingis. En hér žyrfti aš koma til enn meiri vinna og vķštękari – hafi žjóšin į annaš borš įhuga į aš fį svör viš žessum spurningum. Og žaš er einmitt ein af röksemdum Ögmundar – hvort sem menn eru sįttir viš hana eša ekki, - aš spurningarnar sem bķša svara Landsdóms séu fyrirfram gefnar og of afmarkašar til žess aš veita svörin sem žjóšin žarf į aš halda. Og hętt er viš, aš žegar žeir sem hęst lįta nś og hafa ekki žolinmęši til aš bķša eftir einhverri “sannleiksnefnd” - aš örendi žeirra verši žrotiš žegar Landsdómur hefur žęft um žaš ķ mįnuši hvaš sé įtt viš meš “andvaraleysi” eša “įbyrgš” og hvort sś įbyrgš sé Geirs eins eša annarra lķka. Og Landsdómurinn getur augljóslega ekki dęmt einhvern annan fyrir hugsanlegan glęp, en žann sem stefnt er fyrir réttinn. Žaš veršur žvķ aldrei fjallaš um įbyrgš Davķšs Oddsonar eša Hannesar Hólmsteins fyrir Landsdómi svo dęmi sé tekiš. Kapallinn mun aldrei ganga upp ef bśiš er aš tķna flest mannspilin śr bunkanum.

 

Hin sleipa lögfręšisįpa

Og ętli menn telji žvķ ekki, žegar upp er stašiš og Landsdómur hefur kvešiš upp sinn śrskurš, aš žaš hefši veriš betra aš fara af staš meš einhvert žaš ferli, sannleiksnefnd eša annaš, sem gefur svör viš hinum naušsynlegu spurningum sem ekki veršur spurt fyrir Landsdómi. Žvķ aš sjįlfsögšu er ekki vķst hvort Landsdómur finnur Geir Haarde sekan; hvort sem er um “andvaraleysi”, eša aš hann hafi brugšist “įbyrgš”. Var žaš ólöglegt aš setja lög sem leiddu til hrunsins og fara svo eftir žeim lögum? Žaš kemur til meš aš standa og falla į einhverri lögfręšisįpu – og henni sleipri.

 

Žaš sem žjóšin veit

Žjóšin žarf ekki Landsdóm til aš segja sér žaš sem hśn veit. Hśn veit aš žaš var Sjįlfstęšisflokkur, dyggilega studdur af Framsóknarflokki sem innleiddi hér žaš kerfi nżfrjįlshyggjunnar sem var sś umgjörš sem olli Hruninu į Ķslandi og žeirri kreppu sem aš Evrópa og hinn vestręni heimur bżr nś viš. Hśn veit lķka hverjir voru leikendur og leikstjórar žegar žaš farsastykki var sett į fjalirnar į Ķslandi, aš hįskólaprófessorum og Hęstaréttardómurum ógleymdum. Og hśn veit lķka aš žeir hęgri kratar ķ Samfylkingunni sem žar hafa setiš ķ forsęti, voru sķšur en svo frįhverfir mörgum af žeim grundvallarbreytingum sem komiš var į. Žeirra įtrśnašargoš var lengstum Tony Blair, en meira af opinberri žjónustu var einkavędd ķ hans tķš, en ķ tķš Margrétar Thatcher. Og žjóšin veit žaš sem meira er, hśn veit hverjir kusu žessa hrunflokka ķtrekaš til valda, - og viršist svo sem ętla aš fęra žeim völdin į nżjan leik, ef marka mį skošanakannanir.

 

Aš hengja bakara fyrir smiš

Žaš er žvķ aš hengja bakara fyrir smiš og nota til žess ósanngjarnan mįlflutning, ef saka į Ögmund um aš vilja ręna žjóšinni tękifęrinu til aš gera upp viš Hruniš. Fyrir žaš fyrsta hefur hann lagt höfušiš į höggstokkinn, ef svo mį aš orši komast, til žess aš vara viš žvķ aš mįlaferli fyrir Landsdómi muni ekki leiša til žeirrar nišurstöšu aš orsakir Hrunsins verši skošašar aš fullu. Žvert į móti sé hętta į aš žaš próf sem į aš segja til um hver beri įbyrgš į žvķ hruni, muni gefa ranga, eša amk ófullnęgjandi nišurstöšu. Žaš sem meira er, hętta sé į aš sś nišurstaša verši lįtin standa sem “Nišurstašan”; “Geir Haarde bar įbyrgš į Hruninu” – eša “Geir Haarde bar ekki įbyrgš į Hruninu”. Hvoru tveggja sé augljóslega ófullnęgjandi nišurstaša. Žvķ sé rétt aš fara ašra leiš svo komast megi aš sanngjarnari og meira upplżsandi nišurstöšu.

 

Skjótum sendibošann

Ķ annan staš er žaš grįr leikur aš įsaka Ögmund Jónasson um aš vilja fela orsakir Hrunsins fyrir žjóšinni. Žvķ ef aš žaš er einhver sem hefur veriš óžreytandi į undanförnum įratugum aš vara viš hvert stefndi, žį hefur žaš veriš Ögmundur Jónasson. Og žaš hefur langt žvķ frį veriš žakklįtt starf fyrir öllum. Um žaš geta Davķš Odddsson, Geir Haarde, Halldór Įsgrķmsson, Finnur Ingólfsson, Valgeršur Sverrisdóttir, Ingibjörg Sólrśn og margir fleiri vitnaš!

 

Aš fylgja eigin sannfęringu...

Og aš įsaka Ögmund Jónasson fyrir aš ganga erinda Sjįlfstęšisflokksins ķ žessu mįli, er ķ besta falli kjįnalegt, ķ versta falli illgjörn tilraun til aš koma höggi į pólitķskan andstęšing. Žaš vita žaš allir sem vilja vita, aš Ögmundur Jónasson gengur ekki og hefur aldrei gengiš erinda Sjįlfstęšisflokkins. Aš ķmynda sér žaš er augljós firra fyrir öllum žeim sem žekkja til hvaša mann Ögmundur hefur aš geyma. Er lķklegt aš hinn žrautreyndi stjórnmįlamašur, Ögmundur, hafi gert sig svo berskjaldašan fyrir gagnrżni, eins og raunin er, af einhverjum pólitķskum aulaskap eša til žess eins aš ganga erinda Sjįlfstęšisflokkins, Bjarna Ben. eša til žess aš koma sér fyrir ķ Hįdegismóum? Ég held ekki. Ég held hins vegar aš Ögmundur sé stjórnmįlamašur žeirrar geršar aš hann fylgi sannfęringu sinni og sé tilbśinn aš višurkenna mistök sem hann telji aš sér hafi oršiš į. Žaš gerir hann augljóslega ķ žessu tilfelli, jafnvel žó žaš sé umdeilt og aš hann liggi vel viš höggi gagnrżnenda ķ kjölfariš. Ekki sķst žar sem aš svo gęti virst sem aš skošanir hans og Sjįlfstęšisflokksins fari saman ķ mįlinu.

 

... žaš sama og fylgja Sjįlfstęšisflokknum?

En vilji menn gagnrżna Ögmund fyrir žessa skošun sķna, žį verša menn aš hafa žį skynsemi til aš bera aš žeir višurkenni hiš augljósa. Aš skošun Ögmundar og skošun Sjįlfstęšisflokksins į žvķ af hverju ekki eigi aš draga Geir Haarde fyrir Landsdóms eiga sér gjörólķkar forsendur.

Ögmundur vill varna žvķ aš mįliš verši til žess aš orsakir Hrunsins verši allar raktar til Geirs Haarde og aš vķštękari skošun į Hruninu ljśki žar meš;

Sjįlfstęšisflokkurinn vill ekki skoša orsakir hrunsins, hann vill ekki aš fyrrverandi formašur flokksins sé eina andlit “glępsins” – žaš var aldrei neinn “glępur” framinn af fulltrśum Sjįlfstęšisflokkins – ķ besta falli einhverjir óreišupésar (flokknum óviškomandi) sem réšu ekki viš aš höndla žaš frelsi sem Davķš fęrši žeim. Skošanir Ögmundar og Sjįlfstęšisflokksins fara žvķ aušvitaš ekki saman; žvķ sķšur er žį rétt aš draga žį įlyktun aš Ögmundur sé aš ganga erinda Sjįlfstęšisflokkins ķ mįlinu.

 

Hverjir eru óįnęgšir?

Hverjir eru žaš žį sem gagnrżnt hafa og jafnvel veist aš Ögmundi Jónassyni, og Gušfrķši Lilju og Jóni Bjarnasyni, fyrir aš hafa žį skošun aš žaš sé ašrar leišir betri til aš gera upp Hruniš og finna žį sem įbyrgir voru fyrir žvķ, en aš draga Geir Haarde einan fyrir Landsdóm. Ég held aš žeim hópi megi ķ grófum drįttum skipta ķ tvennt:

 

 

Annars vegar ósköp vanalegu fólki sem les ekki, skilur ekki, eša er einfaldlega ekki sammįla, röksemdafęrslu Ögmundar og finnst aš žaš sé veriš aš hafa af žjóšinni tękifęriš til aš “loka mįlinu” - loka umręšunni um Hruniš. Nś eša aš žaš sé veriš aš girša fyrir sérhverja möguleika į réttlįtri umręšu. Aš žaš sé veriš aš hafa af žjóšinni žį fróun aš einhverjum a.m.k. verši veitt sś rįšning sem hann į skiliš – žaš sé skömminni skįrra en aš allir gangi lausir og engin beri įbyrgš! En žį veršur aš hafa ķ huga aš žaš er alls ekki markmiš Ögmundar aš allir gangi um įn įbyrgšar, žvert į móti er žaš markmiš hans aš öllum steinum verši velt viš! Aš žaš verši ekki gengiš śt frį žvķ aš Hruniš sé einhverjum einum aš kenna. Žvķ žaš er aušvitaš óžolandi meš öllu aš hiršin hans Davķšs og Halldórs og Sólrśnar, fįi aš sitja ķ sķnum feitum embęttum óįreitt og enginn beri nokkra įbyrgš – nema kannski Ögmundur Jónasson! Og žó svo žjóšina žyrsti skiljanlega ķ réttlęti, žį veršur žvķ varla fullnęgt meš įrįsum į hann.

 

Pólitķskir hęlbķtar eša riddarar sannleikans?

Svo eru žaš hinir sem eru aš skrifa ķ pólitķskum tilgangi. Sumir skrifa, held ég, af žvķ žau žekkja ekki manninn Ögmund eša konuna Gušfrķši – og margur heldur aš ašrir séu eins og hann sjįlfur. Ég held žvķ aš žvķ įsakanir um “pólitķskan sóšaskap” séu litašar af einhverjum raunveruleika sem hinn sami er hluti af, nema žį aš hann sjįi ekki upp fyrir žśfurnar į hinum pólitķska vķgvelli og nįi ekki samhenginu. Aš įsaka Atla Gķslason, Gušfrķši Lilju Grétarsdóttir, Jón Bjarnason, Lilju Mósesdóttir og Ögmund Jónasson fyrir aš “bera nś įbyrgš į žvķ aš Hruniš veršur ekki gert upp” og óska žess aš žau megi hafa “skömm fyrir um aldur og ęvi” ber pólitķskri blindu og pólitķskum sóšaskap viškomandi, Žórs Saari, ęvarandi vitni. Nema aš hann telji aš meš žeim fįheyršu ummęlum sé hann aš vinna sér ķ mjśkinn hjį žeim Jóhönnu og Steingrķmi og vonist til aš geta fyllt stól Ögmundar aš honum gengnum.

 

Og svo eru žaš aušvitaš “samherjarnir” sem eiga aš žekkja bęši Ögmund og Gušfrķši nokkuš nįiš. Žaš kemur ekki žį ķ veg fyrir aš sumir tali gegn betri vitund og žį oftar en ekki ķ žeim lįgkśrulega tilgangi aš vonast eftir žaš megi verša til aš efla žeirra eigin frama. Eša eigum viš aš trśa žvķ aš bak viš kröfu Įlfheišar Ingadóttur um aš Ögmundur vķki sem rįšherra, liggi ašeins hreinn og tęr vilji viškomandi um aš “réttlętiš” nįi fram aš ganga? Aš žaš séu prinsippin sem böggi hana mest? Žvķ mišur er ekki hęgt aš lesa athugasemdir margra Alžingismanna ķ žessu mįli hvaš varšar Ögmund Jónasson, įn žess aš horfa į žęr ķ samhengi viš įtökin innan rķkisstjórnarinnar og barįttuna um rįšherrastólana.

Vöndum oršin

Žó svo įkvöršun Ögmundar Jónassonar um aš styšja frįvķsunartillögu Bjarna Ben žess efnis aš kęru į hendur Geirs Haarde verši vķsaš frį Landsdómi, hafi komiš mörgum į óvart, žį gefur hśn aš mķnu mati ekki tilefni til žeirra pólitķsku svķviršinga og dylgna sem į Ögmundi hafa duniš. Menn kunna aš vera ósammįla og hafa sķn rök fyrir žvķ. Žaš er ķ góšu lagi svo lengi sem menn eru mįlefnalegir. Žaš vita hins vegar allir, sem fylgst hafa meš ķslenskum stjórnmįlum undanfarna įratugi, fyrir hvaša mįlstaš Ögmundur Jónasson stendur. Žaš er meš ólķkindum aš sį stjórnmįlamašur sem haršast hefur barist gegn merkisberum nżfrjįlshyggjunnar og žeirri óheillažróun sem var óhjįkvęmilegur fylgifiskur hennar og leiddi žjóšina sķšan fram af brśn hengiflugsins – aš hann skuli nś vera śthrópašur sem hlaupatķk Sjįlfstęšisflokksins og sį sem vilji fela orsakir Hrunsins fyrir žjóšinni! Žeir sem žannig tala gera žaš af brįšręši – nema žaš sé gegn betri vitund. En óbilgirni er ekki til sóma.

 

 

 

 

 

 

 

 


Einingarlistinn ķ Danmörku krefst žjóšaratkvęšagreišslu um fjįrmįlamišstżringu ESB

Einingarlistinn (Enhedslisten) krefst žess nś aš fram fari žjóšaratkvęšagreišsla ķ Danmörku um “fjįrmįlapakkann” sem 26 rķki ESB hafa sameinast um. Einingarlistinn, sem er flokka lengst til vinstri į danska žinginu, styšur minnihlutastjórn Helle Thorning-Schmidt. Deilur hafa veriš um žaš ķ Danmörku hvort samžykkt fjįrmįlapakkans kalli į breytingar į stjórnarskrį ķ Danmörku og žar meš į žjóšaratkvęšagreišslu.

Žjóšaratkvęšagreišslur um mįlefni ESB eru, eins og kunnugt er, žaš sem leištogar ESB óttast öšru fremur, enda er į žeim litiš į slķkar lżšręšisęfingar sem ónaušsynlegar og til trafala. Nicolai Wammen, evrópurįšherra sósialdemókrata segir nś aš žjóšaratkvęšagreišsla sé ólķklegri ķ stöšunni en įšur, Įstęša žess mun vera aš Manuel Barrosso forseta framkvęmdastjórnar ESB hefur stašhęft aš Danmörk muni ekki verša beitt sektum, öšrum ķžyngingum né urfi landiš aš taka į sig nżjar skyldur, samžykki landiš fjįrmįlapakkann.

Fariš į bak viš kjósendur

Nicolaj Villumsen, talsmašur Einingarlistans segir hins vegar aš žaš vęri veriš aš fara į bak viš kjósendur ķ Danmörku ef breyta ętti efnahagsstefnunni ķ landinu įn žess aš žeir fįi aš kjósa um mįliš. Segir hann aš Helle Thorning-Schmidt hafi lofaš kjósendum žvķ aš gefa efnahag landsins hressilega innspżtingu nś ķ upphafi kjörtķmabilsins til aš koma hjólum atvinnulifsins af staš į nżjan leik. Nišurskuršarhugmyndir ESB koma ķ veg fyrir slķkar efnahagsašgeršir. Telur Nikolaj frįleitt aš hętta viš eitt helsta kosningaloforš rķkisstjórnarflokkanna, “bara af žvķ aš tveir leištogar borgaralegra rķkisstjórna ķ Žżskalandi og Frakklandi vilja eitthvaš annaš.”

Óttast vald kjósenda

Mįliš žykir vandręšalegt, ekki sķst fyrir Sósialķska žjóšaflokkinn, SF, helsta keppinaut Einingarlistans į vinstri vęngnum, sem hefur setiš undir įsökunum um aš hafa fórnaš flestum stefnumįlum sķnum til aš komast ķ rķkisstjórn. Beiš flokkurinn afhroš ķ nżafstöšnum žingkosningum og tapaši 7 žingsętum į mešan aš Einingarlistinn var helsti sigurvegari kosninganna og bętti viš sig įtta žingsętum. Rķkisstjórnarflokkarnir tveir eru žó studdir af öllum hęgri flokkunum ķ žessu mįli į danska žinginu, nema Danska žjóšarflokknum, og žykja žvķ hafa vissan meirihluta verši mįliš afgreitt innan veggja Kristjįnsborgar. Danska rķkisstjórnin óttast hins vegar, rétt eins og rķksistjórnarkollegar žeirra innan ESB, aš leyfa almenningi aš segja sķna skošun į “fjįrmįlapakkanum”, en meš honum er stigiš stórt skref til aukins mišstjórnarvalds ķ höndum embęttismanna framkvęmdastjórnar ESB – į kostnaš lżšręšislegs valds almennings ķ ašildarrķkjunum.


Hvaš meš heilbrigša skynsemi?

Hvaš meš heilbrigša skynsemi? Ég segi nś bara si svona.....
mbl.is Jessica Biel segir heilbrigša hśš vera lykilatriši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Kokhraustir GGE menn, meš stušningi rķkisins?

Hverjir eru žaš sem eru svo kokhraustir aš standa aš žessari makalausu yfirlżsingu? Enginn er skrįšur fyrir henni en bent į framkvęmdastjóra GGE til upplżsinga. Sį į aš baki glęstan feril hjį Glitni, bęši hér į landi og ķ Noregi. Hvaš skildu annars hafa gręšst og tapast miklir peningar hjį Glitni og hverjir fengu aš borga žaš tap? Er žaš sś saga sem veitir framkvęmdastjóranum trśarhitann, hafi hann žį skrifaš textann?

Er žaš stjórn GGE sem įkvešur aš skrifa žessa yfirlżsingu og hver į žį hverjir eiga GGE ķ dag?  Atorka įtti 41% en er farinn į hausinn. Žį er eftir Glacier Renewable Energy Fund (sem į 40% ķ GGE) en sį sjóšur kemur śr žrotabśi Glitnis, en er nś rekinn af Ķslandsbanka. Žegar erlendir kröfuhafar bankans eignušust 95% ķ Ķslandsbanka, hélt rķkiš eftir 5% hlut. Og eins og stendur į heimasķšu bankans ķ dag:

"Rķkiš mun eiga 5% af hlutafé bankans og hafa einn fulltrśa ķ stjórn. Stjórnvöld munu setja fjįrmįlakerfinu reglur og halda uppi virku eftirliti meš starfseminni. Rķkisvaldiš hefur og įkvešiš aš hafa tiltekiš fjįrmagn tiltękt til žess aš styšja viš bankana ef į žarf aš halda."

Er žessi digra yfirlżsing GGE gerš meš vitund og vilja fulltrśa rķkissins ķ Ķslandsbanka?

Og mešal annarra orša, hver er fulltrśi rķkisins ķ stjórn Ķslandsbanka? Frišrik Sophusson er formašur stjórnar, en į heimasķšu bankans er enginn ķ sjö manna stjórn merktur sem fulltrśi rķkisins.

Hins vegar segir žar: "Ķ stjórn Ķslandsbanka sitja sjö ašilar skipašir af eignarhaldsfélaginu ISB Holding ehf. og Bankasżslu rķkisins."

Er rķkiš žį mešįbyrgt ķ aš skipa alla sjö fulltrśana en į engan fulltrśa sjįlft, eša hvernig ber aš skilja žetta? Af hverju er fulltrśi rķkisins ķ stjórn Ķslandsbanka ekki tilgreindur sem slķkur į heimasķšu bankans?

Eigendur GGE:

Atorka (RER)

41%

Glacier Renewable Energy Fund (Managed by Islandsbanki)

40%

Mannvit Engineering (VGK Invest)

7%

  

 


mbl.is Umbošslaus rannsóknarnefnd
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Moldvišri Unnar

Unnur Kristjįnsdóttir, formašur nefndar um erlenda fjįrfestingu er augljóslega aš afvegaleiša lesendur og hylja eigin spor, žegar hśn gerir ónįkvęmt oršalag Ögmundar - eša ónįkvęma endursögn fréttastofu RŚV, um "aš erlendum ašilum" sé óheimilt aš fjįrfesta ķ ķslenskum orkuišnaši aš gagnrżnisefni ķ sérstakri "leišréttingu" viš frétt RŚV. Žar žyrlar hśn upp miklu moldvišri meš žaš aš markmiši aš gera Ögmund ómarktękan og nęr samtķmis aš leiša athyglina frį kjarna mįlsins og žeirri įbyrgš sem hśn ber į žvķ aš "erlendur ašili", fyrirtęki UTAN EES fęr ķ mótsögn viš lögin, leyfi nefndarinnar til aš kaupa Hitaveitu Sušurnesja.

ķslensku lögin eru alveg skżr ķ žvķ aš žau heimila ekki fyrirtękjum utan EES, eins og kanadķska fyrirtękinu Magma, aš fjįrfesta ķ ķslenskum orkuišnaši. Žau hafa aš geyma įkvęši sem aš eiga sérstaklega aš koma ķ veg fyrir aš fyrirtęki utan EES noti bakdyrnar, meš stofnun skśffufyrirtękja, til aš komast inn į hinn innri markaš ESB. Žaš voru žessar bakdyr sem meirihluti nefndarinnar um erlenda fjįrfestingu undir formennsku Unnar, opnaši meš svo hępinni tślkun į lögunum aš ólķklegt mį teljast aš meirhlutinn hefši treyst sér aš komast aš žeirri nišurstöšu ef hann hefši ekki tališ sig njóta til žess pólitķsk stušnings. Eša hvaša hagsmunum var hann annars aš žjóna?

Unnur veit žvķ vel upp į sig skömmina ķ žessum efnum, en er engu aš sķšur svo óskammfeilin aš hśn įkvešur aš taka ónįkvęmt oršalag um "erlenda ašila" bókstaflega og leišir sķšan śt frį žvķ aš Ögmundur fari meš rangt mįl og er alveg standi hissa į "rangfęrslum" Ögmundar! Žaš er rétt aš "erlendir ašilar" ķ merkingunni "erlendir ašilar innann EES" mega fjįrfesta ķ ķslenskum orkuišnaši, en hitt er lķka rétt aš "erlendir ašilar" ķ merkingunni "erlendir ašilar utan EES" mega žaš ekki. Žaš įtti Ögmundur viš og žaš mįtti Unni svo sem aš vera ljóst.

Mįliš snżst žvķ um žaš hvort skśffufyrirtęki Magma ķ Svķžjóš sé eingöngu stofnaš ķ žeim tilgangi aš reyna aš fara į svig viš reglur innri markašar EES eša hvort žaš sé raunverulegt sęnskt rekstrarfyrirtęki og aš žaš hafi sem slķkt rétt til aš fjįrfestinga ķ ķslenskum orkuišnaši. Žaš vita žaš allir aš "sęnska fyrirtękiš" er stofnaš ķ žeim tilgangi einum aš reyna aš skapa hinu kanadķska Magma fótfestu innan EES. Rekstur žess er enginn utan žess aš sjį um reksturinn į HS sem Magma ķ Kanada hafši ekki leyfi til aš stunda. Hafi "erlendur ašili utan EES" ekki leyfi til fjįrfestinga innan EES og sérstaklega er tekiš fram aš ekki megi fara ķ kringum žaš bann meš stofnun skśffufyrirtękis innan EES, žį getur rekstur skśffufyrirtękisins fyrir hönd móšurfélagsins aldrei veriš annaš en ólöglegur. Aš halda žvķ fram aš Magma ķ Svķžjóš sé "alvöru fyrirtęki" af žvķ žaš reki Hitaveitu Sušurnesja er žvķ aušvitaš ekkert annaš en óskammfeilinn śtśrsnśningur.

Meirihluti nefndarinnar undir formennsku Unnar stimplaši skśffufyrirtękiš hins vegar sem fullgildan ašila aš EES og heimilaši žvķ aš kaupa HS. Žaš er hins vegar alveg ljóst aš ef slķk skemmri skķrn til inngöngu ķ EES vęri heimil, žį vęri innri markašur ESB ķ raun opinn öllum heiminum. Slķk er ekki raunin.

Annars rekur Ögmundur Jónasson mįliš meš skżrum hętti į nżjasta bloggi sķnu og svarar žar įsökunum Unnar.
Sjį:
http://www.ogmundur.is/annad/nr/5402/


mbl.is Undrast ummęli Ögmundar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vatniš ķ stjórnarskrįna

Įriš 2005 stóš BSRB aš herferš gegn einkavęšingu vatns. Herferšin hafši grķšarleg įhrif į alla umręšu sem varš į Alžingi um setningu vatnalaga og įhrifa hennar gętir enn ķ dag. Ber žar aš nefna sérstaklega yfirlżsinguna Vatn fyrir alla, sem er aš finna hér į sķšunni. Sem hluti af herferš BSRB stóšu samtökin įsamt fleirum aš rįšstefnu um vatn haustiš 2005. Ég birti žvķ hér aftur, įhugasömum til fróšleiks, erindi sem ég flutti į rįšstefnunni, en žar er fjallaš vķtt og breytt um įtökin um vatniš, hér heima og į alžjóšavķsu.

"Skortur į hreinu vatni er eitt helsta vandamįl mannskynsins ķ dag. Tölurnar eru žekktar.....
Ķ dag er įętlaš aš um rśmlega milljaršur manna eša einn sjötti mannkyns, hafi takmarkašan eša engan ašgang aš hreinu drykkjarvatni og um tvo og hįlfan milljarš skorti vatn til hreinlętis. Samkvęmt śtreikningum sem geršir voru ķ tengslum viš Žśsaldar žróunarmarkmiš Sameinušu žjóšanna sem rķkisstjórnir heimsins samžykktu įriš 2000, er gert rįš fyrir aš 1,6 milljaršur manna muni bętast viš žann fjölda til įrsins 2015, jafnvel į svęšum sem eru rķk af vatni eins og vesturlönd.

Skortur į vöru, aš ekki sé talaš um vöru sem er lķfsnaušsynleg hverjum einasta manni ķ heiminum, žżšir aš sś vara er veršmęt, ef viš tölum eins og hagfręšingar. Samkvęmt žeim fręšum į aš verša til markašur meš slķka vöru og į markaši į framboš og eftirspurn aš rįša verši. Žeir sem hafa efni į fį, hinir verša aš sętta sig viš aš lifa įn vörunnar.
Žaš žarf ekki lengri kśrs ķ klassķskum hagfręšikenningum til aš sjį aš žęr eiga ekki viš um vatn. Ekki nema aš menn séu tilbśnir aš lķta fram hjį žjįningu, lķfi og dauša mešbręšra sinna. Vatn er ekki verslunarvara sem hver önnur.

Engu aš sķšur var tķundi įratugur sķšustu aldar, frį 1990 til aldamóta, įratugur einkavęšingar į vatni. Vęntingarnar voru žęr aš skivirkni yrši meiri innan vatnsgeirans og aš verš lękkaši, aš fjįrfestingar ykjust, sérstaklega ķ žrišja heiminum og aš fleiri heimili yršu tengd vatns – og skólplögnum, sérstaklega hin fįtęku. Sś varš ekki raunin.

Śtžensla alžjóšlegra vatnsfyrirtękja ķ einkaeigu į žessum įratug var studd af Alžjóšabankanum og öšrum alžjóšastofnunum, sem hluti af žeirri stefnu aš umbreyta žróunarlöndum og löndum sem įšur höfšu tilheyrt Austur-blokkinni svoköllušu, ķ markašsvędd žjóšfélög. Opinberar vatnsveitur hafa hins vegar veriš einkavęddar um allan heim.

Rannsóknir sżna aš reynslan af einkavęšingu vatns hefur yfirleitt veriš slęm. Skortur hefur veriš į samkeppni, bęši sökum nįttśrulegrar einokunar og vegna žess aš stórfyrirtęki į žessum markaši eru mjög fį. Fyrirtęki hafa ekki fjįrfest eins mikiš og viš var bśist ķ nżvirkjum og višhaldi og verš hefur fariš hękkandi ķ takt viš auknar aršsemiskröfur fyrirtękja. Žegar žau markmiš sem skilgreind hafa veriš ķ samningum hafa ekki nįšst, žį hafa samningar veriš endurskošašir, fremur en aš stašiš hafi veriš viš žį. Sérleyfi, sem oftast eru veitt til 20 – 30 įra ķ senn hafa nįnast reynst óafturkręf žó svo fyrirtęki hafi ekki stašiš sig, sökum lagalegra og stjórnsżslulegra hindrana. Eftirlitsašila hefur skort vald og hęfni til aš stżra hegšun fyrirtękjanna. Og andstaša mešal almennings gegn einkavęšingunni hefur fariš vaxandi, sérstaklega ķ žróunarlöndunum.

Um žessa hegšun mį nefna fjölmörg skjalfest dęmi: Bęjaryfirvöld og ķbśar Grenoble ķ Frakklandi endurheimtu vatnsveitu sķna įriš 2000 eftir 11 įra barįttu og mįlaferli. (Haft er eftir barįttufólki žar aš meginlęrdóm af žeirri barįttu sé hversu mikilvęgur ašgangur aš upplżsingum er og aš geta lagt sjįlfstętt mat į framgöngu einkafyrirtękisins.)
Veršiš į vatni ķ Manilla į Filipseyjum hefur hękkaš um 600% ķ höndum einkafyrirtękja frį įrinu 2001 og hafa žau uppskoriš litlar vinsęldir ķbśa. Svo mį lengi telja.

Alžjóšleg vatnsfyrirtęki hafa žvķ oršiš fyrir andstreymi į sķšustu įrum og hafa brugšist viš meš žvķ aš hętta starfseminni žar sem verst hefur gengiš. Suez, sem er stęrst žessara alžjóšlegu vatnsfyrirtękja tilkynnti ķ janśar 2003 aš žaš myndi draga sig śt śr einum žrišja allra fjįrfestinga sinna ķ žróunarrķkjunum, og Veolia og Thames Water hafa einnig dregiš sig śt śr samningum. Allir žessir žrķr risar nota hins vegar öll mešul, pólitķsk og lögfręšileg til aš nį tapinu aftur og krefjast skašabóta fyrir vęntan įvinning sem samningar įttu aš gefa ķ framtķšinni.

Višbrögš fyrirtękjanna hafa ekki sķst oršiš žau aš krefjast sķfellt meiri trygginga fyrir aršvęnlegum rekstri og gegn įföllum. Žau vilja fį žęr tryggingar frį žeim opinberu ašilum sem žau semja viš, ķgildi rķkisįbyrgša į lįn, og hefur Alžjóšabankinn tekiš žįtt ķ žeirri vinnu. Žau lķta ķ auknum męli til rķkja žar sem ašstęšur eru betri og žegnarnir rķkari og žęgari.

Engu aš sķšur tölušu hįttsettir embęttismenn Alžjóšabankans į rįšstefnunni World Water Forum, sem haldiš var ķ Haag įriš tvöžśsund, um einkavęšingu vatns aš hśn vęri sögulega óhjįkvęmileg og notušu frasa eins og aš “ žaš vęri enginn annar valkostur”. Alžjóšabankinn hefur žó nżlega višurkennt aš žeir hafi sennilega veriš full glašbeittir ķ aš framfylgja žessari einkavęšingarstefnu sinni į vatni.

En Alžjóšabankinn, sem og ašrir žróunarbankar og styrkveitendur eru hins vegar tregir til aš veita vatnsfyrirtękjum ķ opinberri eigu nokkurn stušning, žrįtt fyrir aš opinber fyrirtęki beri įbyrgš į meira en 90% af vatnsveitum og skólplögnum ķ heiminum.

Žó svo aš hér hafi veriš rakiš nokkuš hversu illa hagsmunir einkafyrirtękja og almennings viršast fara saman žegar kemur aš vatni, žį žżšir žaš ekki aš opinberar vatnsveitur, sem eru žrįtt fyrir allt um 90% vatnsveitna ķ heiminum, hafi allsstašar getaš sinnt hlutverki sķnu. Ef svo vęri vęru vandamįlin tengd vatni ekki jafn alvarleg og śtbreidd og raun ber vitni. Ekki mį heldur gleyma aš stór hluti vandans er aš vatnsveitur skortir aušvitaš meš öllu vķša ķ žróunarlöndum. Viša žar sem opinberar vatnsveitur sinna ekki hlutverki sķnu sem skyldi eru įstęšur fjölžęttar: skortur er į lżšręšislegum stjórnarhįttum, opinber žjónusta er afskipt og ķ fjįrsvelti og undir žetta er żtt af alžjóšlegum fjįrmįlastofnunum sem eru tilbśnar aš leggja fram fé, sé fariš aš skilmįlum žeirra um markašslausnir į vandanum. Žaš eykur enn frekar į vanda hinna opinberu vatnsveitna. Og vandi vatnsveitnanna er vandi fólksins.

Žvķ hefur žaš veriš krafa PSI, Alžjóšasambands opinberra starfsmanna sem BSRB er ašili aš, aš leggja įherslu į hįgęša almannažjónustu sem liš ķ bęttri velferš. Ķ žeirri alžjóšlegu herferš gegn fįtękt sem nś stendur yfir ķ heiminum og kallast Global Call Against Poverty – žar sem žjóšir heims eru hvattar til aš nį settum žśsaldarmarkmišum rķkja Sameinušu žjóšanna, hefur žessi krafa um bętta almannažjónustu, veriš sett į oddinn.

En hvaš kemur okkur į Ķslandi žetta svo sem viš? (og hvernig tengist žetta sameiginlegri yfirlżsingu žeirra samtaka sem aš žessum fundi standa?)

Er hętta į aš į tķmum žar sem vatn veršur sķfellt dżrmętara – og fyrir suma sķfellt veršmętara, aš erlend stórfyrirtęki hafi įhuga į aš slį sér hér nišur ķ landi žar sem pollur sprettur śr hverju spori ? – eša aš žaš sé įhugi innanlands į aš gera vatn aš markašsvöru? Aš hér fari framboš og eftirspurn, tekjur eša skortur į žeim aš rįša verši į vatni og ašgengi aš žvķ?

Hreint logiskt hlżtur svariš aš vera jį. Hér er rķkur markašur, góšur infrastruktur og öryggir kaupendur ef viš lķtum til vatnsveitnanna. Hugsanlega mį krękja ķ eitt eša tvö góš vatnsból til framtķšareignar? Og skortur į vatni annars stašar gerir žaš gróšavęnlegt aš flytja žaš śt ķ stórum stķl.

Žį er spurningin hvernig tökum viš į žvķ, hvaša gildi viljum viš leggja įherslu į og hverju fįum viš rįšiš? Er žį ešlilegt aš lķta til žeirra laga sem hér gilda um vatn og hvert feršinni er heitiš meš žau. Ég mun rétt ašeins tępa į žeirri ręšu, žvķ hér fįum viš į eftir Davķš Egilson forstjóra Umhverfisstofnunar sem vęntanlega mun gefa okkur mun fyllri mynd af žeim frumskógi öllum.

En kemur žį fyrst til sögunnar alžjóšlegur samningur nokkur sem mönnum sést oft yfir žegar rętt er um vatn. GATS – General Agreement on Trade in Services – eša Almennt samkomulag um višskipti meš žjónustu. Į heimasķšu Alžjóšavišskiptastofnunarinnar, WTO, mį lesa aš megintilgangurinn meš GATS-samningnum sé aš opna innanlandsmarkaši fyrir alžjóšlegum žjónustuvišskiptum, brjóta nišur einokun rķkisins og slaka į eša afnema żmsar reglugeršir sem stjórnvöld hafa sett en WTO lķtur į sem ķžyngjandi fyrir atvinnulķfiš eša sem višskiptahindranir. Samningurinn er flókinn og hefur dómstóll WTO endanlegt śrskuršarvald.

Ég ętla aš nefna örfį atriši um samninginn en įkvęši hans hafa hér bein įhrif og ekki sķšur veršur aš taka tillit til hans ķ žeim lagabreytingum og breytingum į rekstarformi sem hér hafa įtt sér staš ķ tengslum viš vatniš.

Samningurinn er vķštękur og tekur til allrar žjónustu ķ nśtķš og framtķš og hann snertir allar stjórnvaldsašgeršir allra stjórnvalda.

Žęr skuldbindingar sem hvert rķki undirgengst viš undirritun samningsins sem og žegar žaš fellir einstaka geira žjónustu undir hann, eru nįnast óafturkręfar. Žetta žżšir aš įkvaršanir einstakra rķkisstjórna sem eru įhugasamar um śtvķkkun GATS-samningsins, festa ķ sessi um ókomna framtķš žau gildi sem ķ samningnum eru falin.

Ķ GATS-samningnum felst aš m.a. aš rķkjum er bannaš meš lögum aš takmarka umsvif fyrirtękja og aš mismuna ķ nokkru iknnlendum fyrirtękjum į kostnaš erlendra hafi ekki veriš geršir fyrirvarar.
Ef aš engir fyrirvarar eru geršir t.d. į sviši umhverfisžjónustu, žį mį tślka samninginn žannig aš hiš opinbera megi ekki lengur veita fé ķ opinbera žjónustu ef erlendur ašili vill starfa į sama sviši.

Samningurinn gerir einnig kröfu til aš reglugeršir séu “ekki meira ižyngjandi en naušsynlegt er.” Hér hafa menn t.d. įhyggjur af žvķ aš vilji rķki halda upp ströngum gęšakröfum ķ sambandi viš vatnsveitur eša mengunarvarnir, aš žį megi véfengja žęr reglur og kęra til dómstóls Alžjóšavišskiptastofnunarinnar.

Žeir fyrirvarar sem kunna aš hafa veriš settir, liggja sķfellt undir žrżstingi um aš verša felldir brott ķ nęstu samningalotu. Śt į žaš ganga yfirstandandi samningavišręšur žar sem veriš er aš skiptast į kröfum og tilbošum. Endanlegt markmiš GATS-samningins er žvķ skżrt; - aš markašsvęša žjóšfélagiš śt ķ hörgul – og er žį opinber žjónusta tęplega undanskilin aš mķnu mati. Um žaš atriši er deilt – ķ samningnum segir (ķ grein 3.1) aš žjónusta framkvęmd af hinu opinbera sé undanskilin GATS, en sķšar segir ķ sömu grein aš sé žjónusta hins opinbera “į višskiptalegum grunni eša ķ samkeppni viš einn eša fleiri ašila” žį falli hśn undir samninginn.
Utanrķkisrįšuneytiš hefur svaraš BSRB į žann veg aš starfi fyrirtęki ķ eigu opinberra į samkeppnismarkaši žį eigi skuldbindingar GATS viš. Engu aš sķšur taldi rįšuneytiš ķ endurskošušu tilboši sķnu nś tryggara aš įrétta “aš skuldbindingaskrįin eigi ekki viš į sviši opinberrar žjónustu, sbr. gr. 3.1”. En greinin er jafnlošin eftir sem įšur og žvķ var bętt viš setningu, sem kannski mį kalla Sjįlfstęšisyfirlżsingu lżšveldisins Ķslands gagnvart Alžjóšavišskiptastofninni og hljómar svo ķ hrįrri žżšingu: “Aš auki (..) įskilur Ķsland sér rétt til aš setja, višhalda og śtfęra aš fullu innlend lög ķ žvķ augnamiši aš geta framfylgt stefnumįlum stjórnvalda.”( Furthermore, pursuant to Article VI (Domestic regulation) of the GATS, Iceland reserves the right to establish, maintain and fully exercise its national legislation in order to meet national policy objectives.)
Žessir fyrirvarar eru settir fram nśna ķ yfirstandandi samningavišręšum, aš ég vil meina ekki sķst vegna įbendinga BSRB, en eru ekki ķ gildi samkvęmt nśgildandi samningi. Reyndar er alveg óvķst hversu mikil vörn er ķ žessu fólgin. Žetta sżnir aš stjórnvöld eru farin aš įtta sig į hversu rįšandi žessi samningur er og ķ raun hęttulegur hann er lżšręšinu.

Ég vil meina aš allar breytingar ķ įtt til markašsvęšingar į opinberum rekstri auki hęttuna į žeirri tślkun aš sį rekstur muni falla undir įhrifasviš GATS-samningsins. Hér mį taka sem dęmi nż lög um vatnsveitur. Žau lög żta undir ešlisbreytingu į žvķ hvernig vatnsveitur hafa starfaš į Ķslandi og fęra žann rekstur ķ įtt til markašsgilda og ķ raun frį žeirri hugsun aš vatn sé fyrir alla. Ég veit ekki hvort allir hafi gert sér grein fyrir aš ķ staš žess aš sveitarfélög höfšu skyldu til aš starfrękja vatnveitur og höfšu til žess einkarétt skv. eldri lögum aš žį mega žau nś framselja žann rétt ótķmabundiš ķ hendur fyrirtękis og selja allar eigur vatnsveitunnar ķ hendur žess. Ég vil eigna žrżstingi BSRB aš žaš skilyrši var sett aš slķk fyrirtęki verši aš vera aš meirihluta ķ eigu opinberra ašila. BSRB vildi ganga lengra og fella oršin “aš meirihluta” śt. Hér var žvķ greinilegur vilji til aš hleypa einkarekstri aš og viš vitum aš ašili ķ hlutafélagi žarf ekki endilega aš rįša yfir meirihluta hlutafjįr til aš geta stżrt žvķ sem hann vill. Žį er vert aš vekja athygli į aš vatnsveitur hafa heyrt undir félagsmįlarįšuneyti, en išnašarrįšuneytiš hefur veriš aš setja sérlög um orkufyrirtęki og žar meš fellt vatnsveitur undir sig.
Frumvarpiš um vatnalögin gerir rįš fyrir aš umrįšaréttur landeiganda į vatni breytist ķ klįran eignarétt og frumvarp um rannsóknir og nżtingu į jaršręnum aušlindum, žar meš tališ vatni, gerir rįš fyrir aš eignarlandi fylgi eignarréttur į žeim aušlindum. Eigandi aušlindarinnar žarf ekki leyfi Orkustofnunar til rannsókna, en hafi hann rannsóknarleyfi fęr hann forgangsrétt į nżtingarleyfi. Tķmalengd nżtingarleyfis vatnsorku er allt aš 60 įr en annarra aušlinda allt aš 30 įr.
Žessar breytingar, sem og önnur lög er snerta vatn, viršast žvķ żta undir žaš sjónarmiš aš vatn sé einkaeign og aš žaš sé markašsvara. Žvķ heyra mikilvęgir hlutar žessa mįlflokks fremur undir Išnašarrįšuneyti en Umhverfisrįšuneyti eša Félagsmįlarįšuneyti. Žaš viršist lķka opna möguleika į aš menn og fyrirtęki geti eignast jaršeignir og nżtt sér vatniš sem uppsprettu aušs.

BSRB hefur ķ umsögnum sķnum um vatnsveitulögin, ķ erindi sķnu til stjórnarskrįrnefndar žar sem lagt var til aš fest yrši ķ stjórnarskrį aš litiš verši į vatn sem mannréttindi og meš žvķ aš eiga žįtt ķ žessari rįšstefnu andęft žessu sjónarmiši og viljaš efla samstöšu um žetta mikilvęga mįl. Žaš er ķ ljósi žessarar žróunar og vegna žess aš viš viljum hafa įhrif į hvert stefnir, aš žessi sameiginlega yfirlżsing fundarins er svo mikilvęg. Hśn snżst um žaš hvaša sżn viš höfum į vatn, hśn snżst um žaš hvaša sżn viš höfum į samfélagiš. Viljum viš aš börnin okkar fęšist inn ķ samfélag žar sem frelsi rķkir svo lengi sem žau hafa efni į žvi – eša viljum viš aš žeim séu tryggš įkvešin mannréttindi og frelsi samkvęmt žvķ?

Žaš mun hafa tekiš sex įr aš semja vatnalögin sem tóku gildi 1923. Ég segi žvķ, flżtum okkur hęgt, vöndum til verka og fylgjum įbendingum yfirlżsingarinnar, Vatn fyrir alla!
Takk fyrir.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband